Sausio 21 dieną Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minima kankinė šventoji Agnietė – prieš 1700 metų gyvenusi jauna romietė krikščionė, nužudyta dėl savo nepalaužiamos ištikimybės Kristui. Kaip kasmet šios šventosios liturginio minėjimo dieną, pagal seną paprotį, popiežius palaimino du ėriukus, iš kurių vilnos vėliau bus mezgami arkivyskupų metropolitų ganytojišką autoritetą ir jų vienybę su Popiežiumi simbolizuojantys palijai – baltos vilnos juostos su juodais šilkiniais kryželiais. Šv. Agnietės dieną Popiežiaus palaiminti ėriukai auginami viename Romos vienuolyne, paskui nukirpus vilną seserys vienuolės numezga palijus. Birželio 29-ąją švenčiamos šventųjų Petro ir Pauliaus iškilmės dieną, Mišių metu, Popiežius šias vilnos juosteles uždeda ant pečių naujiesiems arkivyskupams. Iš avies vilnos numegztas palijus primena Kristų, gerąjį ganytoją, kuris palikęs 99 avis, eina ieškoti vienos pasiklydusios avelės. Jis taip pat primena Kristų – Dievo avinėlį, kuris tylėdamas ėjo į kančią ir mirtį dėl žmonijos išganymo. Palijaus suteikimo arkivyskupams metropolitams tradicija siekia šeštojo amžiaus pradžią. Pirmą kartą palijų , kaip vienybės su Popiežiumi ir kaip vyskupo valdžios ženklą, popiežius Simachas 513 metais įteikė Arl io vyskupui Cezarijui.
Bažnyčios liturgijoje minima šv. Agnietė yra viena žinomiausių pirmųjų Bažnyčios amžių šventųjų. Jinai buvo nukankinta ketvirtojo amžiaus pradžioje, tai yra vos keletą metų prieš krikščionybės draudimo panaikinimą. Kaip teigia tradicija, krikščionis persekiojančiai Romos valdžiai ją įskundęs jos atstumtas pretendentas į sužadėtinius, jaunasis pagonis. Vos dvylikos metų mergaitė Agnietė kankinama neišsižadėjo tikėjimo. Buvo nužudyta Romos Domiciano stadione, o jos kūnas palaidotas už miesto sienų, prie Nomentanos kelio esančiose katakombose. Vėlesniais amžiais šv. Agnietės garbei Romoje buvo pastatytos dvi bažnyčios: viena jos kankinystės vietoje, kita – ten kur ji palaidota.
Komentarai
Rašyti komentarą