Viešpaties krikšto šventės istorija ir prasmė


Pradžioje Jėzaus Krikštas ir Kanos vestuvės buvo Viešpaties Apsireiškimo šventės dalis. Kai Apsireiškimo šventei, kaip ir Kalėdoms, įvairiose vietovėse buvo suteikta oktava (nuo VIII a. pab.), Viešpaties Krikšto evangeliją skaitydavo aštuntąją dieną. Viduramžių mišioluose būdavo priduriamas dar ir specialus skaitinys iš pranašų. XVIII a. Prancūzijos liturgijose Apsireiškimo šventės aštuntoji diena tapo Viešpaties Krikšto švente ir jai buvo sukurtos specialios maldos. Ši šventė tapo Romos kalendoriaus dalimi 1960 m. 1969 m. jai buvo paskirtas sekmadienis po sausio 6 – osios arba sekanti diena, jeigu Apsireiškimas švenčiamas sekmadienį. Viešpaties Krikšto švente baigiasi Kalėdų laikas, ir prasideda eilinis laikas. Bažnyčios tėvai teikė labai didelę svarbą Viešpaties Krikšto įvykiui. Tėvo balsas iš dangaus apreiškė, kad Jėzus yra Jo mylimasis Sūnus: “Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi (Mt 3, 17), o Dvasia, balandžio pavidalu nusileido ant Jo. Šį Dvasios nužengimą Bažnyčios tėvai laikė tikru Jėzaus kaip Mesijo patepimu prieš Jam pradedant viešąją veiklą. Krikštydamasis Jono krikštu Jėzus išpažįsta savo solidarumą su nuodėmingais žmonėmis ir suteikia vandeniui nuodėmių atleidimo galią. Apie tai kalba šios šventės Mišių tekstai. Dėkojimo giesmė labai gražiai apibendrina šventės prasmę ir turinį: “Balsui iš dangaus nuaidėjus, mes tikime, kad tavo Žodis gyvena tarp mūsų, o Šventajai Dvasiai tarsi balandžiui nusileidus, suprantame, kad tavo Sūnus Kristus yra pateptas džiaugsmo aliejumi ir atsiųstas nešti vargdieniams gerosios naujienos. Kiti tekstai kalba apie Viešpaties apsireiškimo slėpinį, primena mums mūsų pačių krikštą ir kviečia į vis didesnę vienybę su Kristumi. Pradžios maldoje prašome: “padaryk, kad ir mes, tavo įsūnytieji vaikai, iš vandens ir Šventosios Dvasios atgimę, visada tau mieli būtume. Krikstaus Krikšto šventė – mums gera proga prisiminti ir savo krikštą.

šaltinis: skrynia.lt

Komentarai