Vasario 14d. - Šv. Kirilas, vyskupas ir Metodijus, vienuolis - Europos Globėjai

Šven­tie­ji bro­liai Ki­ri­las (Kon­stan­ti­nas) ir Me­to­di­jus mums ge­riau­siai ži­no­mi kaip sla­viš­ko­sios abė­cė­lės au­to­riai. Ki­ri­las su­kū­rė se­ną­jį baž­ny­ti­nį sla­viš­ką raš­tą – gla­go­li­cą, pas­kui – ki­ri­li­cą, ku­ri iki šiol var­to­ja­ma Ru­si­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je, Ser­bi­jo­je, Bal­ta­ru­si­jo­je, Uk­rai­no­je, taip pat – ru­sų ir grai­kų sta­čia­ti­kių baž­ny­čio­se. Ki­ri­lo ir Me­to­di­jaus dė­ka į se­ną­ją sla­vų kal­bą bu­vo iš­vers­ta Evan­ge­li­ja ir ki­tos krikš­čio­niš­kos kny­gos. Ypač jų kul­tas pa­pli­tęs Bul­ga­ri­jo­je, kur jie kas­met pa­ger­bia­mi ir kaip šven­tie­ji, ir kaip tau­tos did­vy­riai, mat tu­ri­ma duo­me­nų, kad šiuo­se kraš­tuo­se krikš­čio­ny­bę skel­bęs šv. Ki­ri­las bu­vo bul­ga­rų kil­mės. 1980 m. gruo­džio 31 d. po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II bro­lius šv. Ki­ri­lą ir Me­to­di­jų pa­skel­bė Eu­ro­pos glo­bė­jais. Tei­gia­ma, kad Ki­ri­las ir Me­to­di­jus bu­vo ki­lę iš ži­no­mos ir gar­bingos šei­mos, ku­ri gy­ve­no Grai­ki­jos Te­sa­lo­ni­kų mies­te. Ki­ri­las gi­mė 827 m., Me­to­di­jus bu­vo 7–10 me­tų už jį vy­res­nis. Kry­me ga­vę šv. Kle­men­so įga­lio­ji­mus skelb­ti krikš­čio­ny­bės tie­sas, bro­liai ne­tru­kus iš­ke­lia­vo į Mo­ra­vi­ją (dab. Če­ki­ja ir Slo­va­ki­ja), kur 863 m. Ki­ri­las ir su­da­rė pir­mą­ją abė­cė­lę. Per apei­gas sla­vų kal­bą pa­var­to­ję apaš­ta­lai su­si­dū­rė su di­džiu­liu vo­kie­čių vys­ku­pų pa­si­prie­ši­ni­mu – pas­ta­rie­ji ne­su­ti­ko, kad baž­ny­čio­se skam­bė­tų „bar­ba­rų kal­ba“. Bro­liams te­ko ieš­ko­ti už­ta­ri­mo Ro­mo­je, kur po­pie­žius Ad­ria­nas, ga­vęs jų pra­šy­mą, lei­do ves­ti pa­mal­das sla­viš­kai. Ki­ri­las mi­rė 869 m. Be­je, var­du, ku­riuo yra ži­no­mas da­bar, šven­ta­sis pa­si­va­di­no prieš pat mir­tį. Ki­ri­lui mi­rus, bro­lis Me­to­di­jus ta­po Mo­ra­vi­jos vys­ku­pu. Tei­gia­ma, kad grį­žu­sį į šį kraš­tą, vo­kie­čių vys­ku­pai jį už­da­rė į ka­lė­ji­mą, iš ku­rio, įsi­ki­šus po­pie­žiui Jo­nui VIII, Me­to­di­jus iš­ėjo tik po pus­tre­čių me­tų. Pa­tir­tos kan­čios ir įtemp­tas dar­bas pa­lau­žė jo svei­ka­tą – 885 m. Me­to­di­jus mi­rė. „Ke­ly­je, ku­rį nu­ė­jo­me nuo Va­ti­ka­no II Su­si­rin­ki­mo, rei­kia pa­mi­nė­ti bent du įvy­kius, ypač reikš­min­gus bei eku­me­niš­kai la­bai svar­bius san­ty­kiams tarp Ry­tų ir Va­ka­rų. Pir­miau­sia – tai 1984 m. ju­bi­lie­jus, skir­tas šven­tų­jų Ki­ri­lo ir Me­to­di­jaus evan­ge­li­za­ci­nės veik­los 1100-osioms me­ti­nėms pa­mi­nė­ti, da­vęs man pro­gą pa­skelb­ti abu šven­tuo­sius sla­vų apaš­ta­lus ir ti­kė­ji­mo šauk­lius Eu­ro­pos glo­bė­jais“, – 1995 m. pa­skelb­to­je en­cik­li­ko­je apie eku­me­ni­nę pa­rei­gą ra­šė po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II. 1964-ai­siais, per Su­si­rin­ki­mą, po­pie­žius Pau­lius VI Eu­ro­pos glo­bė­ju jau bu­vo pa­skel­bęs šv. Be­ne­dik­tą.
„Abu bro­lius iš Te­sa­lo­ni­kos pa­sta­tant gre­ta di­džio­jo Va­ka­rų vie­nuo­lys­tės stei­gė­jo, no­rė­ta ne­tie­sio­giai pa­brėž­ti dvi­ly­pę baž­ny­ti­nę ir kul­tū­ri­nę tra­di­ci­ją, to­kią reikš­min­gą per du tūks­tan­čius krikš­čio­ny­bės me­tų, žen­kli­nu­sių Eu­ro­pos že­my­no is­to­ri­ją. To­dėl nau­din­ga pri­min­ti, kad Ki­ri­las ir Me­to­di­jus bu­vo ki­lę iš anuo­me­ti­nės Bi­zan­ti­jos Baž­ny­čios, kai ji dar ne­bu­vo at­si­sky­ru­si nuo Ro­mos ap­lin­kos. Pa­skelb­da­mas juos Eu­ro­pos glo­bė­jais gre­ta Be­ne­dik­to, no­rė­jau ne tik pa­tvir­tin­ti is­to­ri­nę tie­są apie krikš­čio­ny­bę Eu­ro­pos že­my­ne, bet ir pa­siū­ly­ti svar­bią te­mą Ry­tų bei Va­ka­rų dia­lo­gui, po Su­si­rin­ki­mo su­tei­ku­siam tiek daug vil­čių. Eu­ro­pos dva­si­nės šak­nys ky­la ne tik iš šv. Be­ne­dik­to, bet ly­giai taip pat ir iš šv. Ki­ri­lo bei Me­to­di­jaus. Da­bar, bai­gian­tis ant­ra­jam tūks­tant­me­čiui nuo Kris­taus gi­mi­mo, jie vi­si tu­ri bū­ti ger­bia­mi kaip mū­sų pra­ei­ties glo­bė­jai ir kaip šven­tie­ji, ku­riems Eu­ro­pos že­my­no baž­ny­čios ir tau­tos pa­ti­ki sa­vo at­ei­tį“ (En­cik­li­ka apie eku­me­ni­nę pa­rei­gą Ut unum sint, 1995).