Žymiausias pirmųjų amžių krikščioniškas filosofas ir apologetas. Gimė Flavia Neapolis (dab. Nablus), Samarijoje, pasiturinčioje pagonių šeimoje. Kurį laiką Justinas gyveno Efeze, atsidėjęs studijavo filosofiją ir literatūrą. Nusivylęs savo mokytojais, įvairių filosofinių pakraipų atstovais, apie 130 m. tapo krikščionimi. Skelbė naują tikėjimą, likdamas daugiau krikščioniškosios filosofijos mokytoju negu apaštalu. Pagonių filosofų pavyzdžiu jis vilkėjo filosofo drabužius ir keliavo po imperiją tai vienur, tai kitur pakelėse apsistodamas ir įkurdamas mokyklas, kuriose dėstė savo pažiūras. Romoje, kur Justinas lankėsi du kartus, jis viešai diskutavo su cinikų filosofu Krescentu ir parašė traktatą (neišlikusį) prieš marcijonus, keletą pamokymų Graikijos sostinės gyventojams bei dvi "Apologijas" apie krikščionybę, kuriose paaiškina sakramentų, pasninko, geros valios prasmę, taip pat demaskuoja pagonybės trūkumus. "Apologijos" buvo adresuotos imperatoriui Markui Aurelijui ir buvo pirmi tokio tipo dokumentai, skirti Bažnyčios priešininkams. Justinas buvo Romos prefekto Junijaus Rustiko nuteistas mirti, kai atsisakė garbinti pagonių dievus. Kartu žuvo jo mokiniai: šv. Charita, Charitonas, Eueplistas, Hieraksas, Liberijonas, Paeonas. Filosofas kankinys netrukus po mirties imtas garbinti Rytuose. Vakaruose jo kultas išplito vėliau. Popiežius Leonas XIII jo šventę įvedė visoje Bažnyčioje. Justinas pirmas iš filosofų iškėlė aukščiausią tiesos vertę, už kurią galima paaukoti net gyvybę. Apie daugelį jo veikalų, deja, neišlikusių iki šių dienų, kalba savo raštuose Atenagoras, Teofilius, Irenėjus, Euzebijus ir kiti.
Komentarai
Rašyti komentarą