Mylinti Motina Bažnyčia yra įsitikinusi nustatytomis metų dienomis turinti su pagarba minėti išganomąją veiklą, atliktą jos dieviškojo Sužadėtinio. Kiekvieną savaitę Viešpaties diena pavadintą dieną ji mini Viešpaties prisikėlimą, kurį dar kartą per metus kartu su palaiminga kančia švenčia didžiąja Velykų iškilme. Per metus ji išskleidžia visą Kristaus slėpinį nuo Įsikūnijimo ir Gimimo iki Žengimo į dangų, iki Sekminių, iki su palaiminga viltimi laukiamo antrojo Viešpaties atėjimo.Taip minėdama atpirkimo slėpinus, Bažnyčia juos tarsi pakartoja, kad tikintieji, juose dalyvaudami, semtųsi iš atveriamo Viešpaties galybės bei nuopelnų lobyno ir būtų pripildyti išganymo malonės.(Vatikano II Susirinkimo konstitucija Sacrosanctum Concilium)
Pats Jėzus augo judaizmo liturginiame laike - per didžiąsias šventes lankėsi Jeruzalės šventykloje, šabo dieną pamokslaudavo sinagogoje. Taip pat ir apaštalai laikėsi liturginio Šventyklos laiko. Ia. krikščionių pirmoji liturginė šventė buvo susirinkimas po Šabo (šeštadienio vakare) paminėti Jėzaus kančios ir prisikėlimo. Trečiadienis ir Penktadienis buvo pasninko dienos (Didache, 50-90m). II a pab. sekmadienis, o nebe šėštadienis tapo svarbiausia diena - dies Domini (Viešpaties diena) IIa. Mažosios Azijos krikščionys Nisano 14d. ėmė minėti Kristaus kančią, mirtį ir Prisikėlimą - šv. Velykas. Greitai velykinis laikas išsitęsė iki 50 dienų džiaugsmingo šventimo. II a. pab Egipte sausio 6d imama švęsti Kristaus gimimą ir krikštą. O nuo IIIa tie patys Egipto krikščionys ruošdamiesi Velykų šventėms 40 d pasninkauja pagerbdami Kristaus pasninką dykumoje. VIa. Europoje atsiranda Šv. Martyno gavėnia - 40 d pasninkas prieš Kalėdas (būsimasis Adventas). Viduramžiais išlaikomi šie liturginio laiko rėmai, kurie pamažu apauga šventųjų minėjimais, Marijos šventėmis ir oktavomis, kas iš dalies nustelbė sekmadienių ir kitų liturginių laikų ypatingumą.
Iki 1969 m Katalikų Bažnyčioje galiojo tokie liturginiai laikai:
I). ADVENTAS
II). KALĖDŲ
- Viešpaties gimimo laikotarpis (12.25d-01.05d)
- Kristaus apsireiškimo - Epifanijos laikotarpis (01.06 - 01.14d)
III). LAIKAS PO EPIFANIJOS
IV). PRIEŠUŽGAVĖNIS (Septuagezima)
V) GAVĖNIA (Quadragezima)
- gavėnios laikas (I-IV Gavėnios savaitė)
- kančios laikas (V ir Didžioji Savaitė)
VI) VELYKOS
- velykinis laikas (iki Šeštinių vigilijos)
- Kristaus Dangun Žengimo laikas (nuo Šeštinių iki Sekminių vigilijos)
- Sekminių oktava
VII) LAIKAS PO SEKMINIŲ.
Po 1969m liturginės reformos:
I) ADVENTAS (IV savaitės iki Kalėdų)
II) KALĖDŲ LAIKAS (III savaitės)
III) EILINIS LAIKAS - I
IV) GAVĖNIA (VI savaitės)
V) VELYKOS (VII savaitės)
VI) EILINIS LAIKAS - II (iki Kristaus karaliaus iškilmės)
Pats Jėzus augo judaizmo liturginiame laike - per didžiąsias šventes lankėsi Jeruzalės šventykloje, šabo dieną pamokslaudavo sinagogoje. Taip pat ir apaštalai laikėsi liturginio Šventyklos laiko. Ia. krikščionių pirmoji liturginė šventė buvo susirinkimas po Šabo (šeštadienio vakare) paminėti Jėzaus kančios ir prisikėlimo. Trečiadienis ir Penktadienis buvo pasninko dienos (Didache, 50-90m). II a pab. sekmadienis, o nebe šėštadienis tapo svarbiausia diena - dies Domini (Viešpaties diena) IIa. Mažosios Azijos krikščionys Nisano 14d. ėmė minėti Kristaus kančią, mirtį ir Prisikėlimą - šv. Velykas. Greitai velykinis laikas išsitęsė iki 50 dienų džiaugsmingo šventimo. II a. pab Egipte sausio 6d imama švęsti Kristaus gimimą ir krikštą. O nuo IIIa tie patys Egipto krikščionys ruošdamiesi Velykų šventėms 40 d pasninkauja pagerbdami Kristaus pasninką dykumoje. VIa. Europoje atsiranda Šv. Martyno gavėnia - 40 d pasninkas prieš Kalėdas (būsimasis Adventas). Viduramžiais išlaikomi šie liturginio laiko rėmai, kurie pamažu apauga šventųjų minėjimais, Marijos šventėmis ir oktavomis, kas iš dalies nustelbė sekmadienių ir kitų liturginių laikų ypatingumą.
Iki 1969 m Katalikų Bažnyčioje galiojo tokie liturginiai laikai:
I). ADVENTAS
II). KALĖDŲ
- Viešpaties gimimo laikotarpis (12.25d-01.05d)
- Kristaus apsireiškimo - Epifanijos laikotarpis (01.06 - 01.14d)
III). LAIKAS PO EPIFANIJOS
IV). PRIEŠUŽGAVĖNIS (Septuagezima)
V) GAVĖNIA (Quadragezima)
- gavėnios laikas (I-IV Gavėnios savaitė)
- kančios laikas (V ir Didžioji Savaitė)
VI) VELYKOS
- velykinis laikas (iki Šeštinių vigilijos)
- Kristaus Dangun Žengimo laikas (nuo Šeštinių iki Sekminių vigilijos)
- Sekminių oktava
VII) LAIKAS PO SEKMINIŲ.
Po 1969m liturginės reformos:
I) ADVENTAS (IV savaitės iki Kalėdų)
II) KALĖDŲ LAIKAS (III savaitės)
III) EILINIS LAIKAS - I
IV) GAVĖNIA (VI savaitės)
V) VELYKOS (VII savaitės)
VI) EILINIS LAIKAS - II (iki Kristaus karaliaus iškilmės)
Man padare dideli ispudi Liturginis laikas... Niekada nesu apie tai galvojusi. Tai juk tas pats ciklinis laikas, tik kazkokioj savo daug aukstesnej vijoj. Nutoles nuo agrarinio, bet netapes linijiniu... Cia man tikru tikriausias atradimas.
AtsakytiPanaikinti