LITURGINIAI SKAITINIAI
Bernelių
(Kalėdų nakties) Mišios
Iz 9, 1–3. 5–6 – Mums kūdikis gimė, sūnus gi mums duotas. Ant jojo
pečių viešpatavimas. Vadins jį vardais: „Nuostabusis Patarėjas, Galingasis
Dievas, Amžinasis Tėvas, Taikos Kunigaikštis
Tit 2, 11–14– Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms ir
moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir
maldingai gyventume šiame pasaulyje.
Lk 2, 1–14 – Jiems tenai esant, prisiartino jai metas gimdyti, ir
ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes
jiems nebuvo vietos užeigoje.
Kalėdų
ryto Mišios
Iz 62, 11–12 - Sakykite Siono dukrai: štai tavo Gelbėtojas ateina.
Štai tie, kuriuos jis uždirbo, ateina su juo, kuriuos įsigijo, žengia jo
priekyje.
Tit 3, 4–7 - Pasirodė mūsų Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė
žmonėms.
Lk 2, 15–20 - Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį,
paguldytą ėdžiose.
Kalėdų
dienos Mišios
Iz 52, 7–10 - Todėl ir jūs pradėkite džiūgauti, Jeruzalės
griuvėsiai, nes Viešpats paguos savo tautą, išgelbės Jeruzalę.
Žyd 1, 1–6 - Daug kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra
kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o galiausiai šiomis dienomis jis prabilo
į mus per Sūnų.
Jn 1, 1–5. (6–8). 9–14. (15–18) - Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome
jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.
BAŽNYČIOS ŽODIS
Dieviškoji
meilė žmogui yra nepaprasta, ir tokia ji buvo nuo pat amžių: „Aš mylėjau tave
amžina meile, todėl aš pasigailėdamas pritraukiau tave prie savęs.“ (Jer 31, 3)
Bet iki šiol nežinota, kokia didi ir nesuvokiama ji iš tiesų yra. Ji pasireiškė
tuomet, kai Dievo Sūnus pasirodė kaip kūdikis, gulintis tvarte ant šiaudų ryšulio:
„Pasirodė mūsų Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė žmonėms.“ (Tit 3, 4).
Graikiškame tekste rašoma: „Pasirodė ypatinga Dievo meilė žmonėms.“ Šv.
Bernardas rašo, kad nuo pat pradžios Dievo galybė buvo regima pasaulio
sukūrime, o jo išmintis – pasaulio valdyme, bet tik vėliau, Žodžio Įsikūnijime
pasirodė, koks didis yra Jo gailestingumas. Kol žmonės neišvydo Dievo, žmogaus
pavidalu nužengusio į žemę, tol jie negalėjo suvokti idėjos apie dieviškąjį
gerumą. Todėl Jis apsivilko mirtinguoju kūnu, kad, pasirodydamas kaip žmogus,
aiškiai apreikštų žmonėms savo gailestingumą.
Šv.
Alfonsas Liguoris
MALDA
Dieviškasis
Kūdiki, po savo stebuklingojo gimimo Betliejuje Tu panorėjai visame pasaulyje
paskleisti savo beribį gailestingumą ir todėl dangaus ženklais pašaukei
išminčius prie savo prakartėlės. Ji tapo karališku Tavo sostu. Tu meiliai
priėmei šventuosius vyrus, kurie pakluso Tavo dieviškam šaukimui, atskubėjo pas
Tave ir parpuolę pagarbino Tave – taikos Kunigaikštį, žmonių Atpirkėją, tikrąjį
Dievo Sūnų. Patrauk ir mus savo gerumu ir visagalybe, apšviesk mūsų protą,
sustiprink mūsų valią, uždek mūsų širdis, kad Tave pažintume, Tau tarnautume
bei Tave mylėtume šiame gyvenime ir taip taptume verti Tave amžinai regėti
būsimajame. Amen.
ŠVENTĖS ISTORIJA
Nuo
194 m., sausio 6 d., Rytų krikščionys švęsdavo Epifanijos šventę (išvertus iš
graikų kalbos Epiphaneia reiškia „apsireiškimas“). Jos metu iškilmingai būdavo
švenčiamas Jėzaus gimimas, krikštas, pirmasis Viešpaties stebuklas Kanoje.
Tačiau ilgainiui šie įvykiai buvo atskirti ir nuo V a. pradžios, nepaisant
smarkaus Jeruzalės bažnyčios pasipriešinimo, Kalėdos ir Rytuose buvo pradėtos
švęsti gruodžio 25 d. Tuo tarpu Vakaruose pirmosios Kalėdų (lotyniškai Natale
„gimimas“) Mišios gruodžio 25 d. buvo atšvęstos 336 m. Romoje. Tradicija švęsti
vidurnakčio Mišias atsirado V a., o VII a. popiežius šv. Grigalius Didysis
įvedė išvakarių vigiliją, Bernelių ir ryto Mišias. Gruodžio 25 d., nusistovėjo
nes kovo 25 d. buvo Bažnyčios Tėvų laikoma Pasaulio sukūrimo, Kristaus Pradėjimo
ir Jo mirties diena.
Komentarai
Rašyti komentarą