DIEVO ŽODIS
Iz 50, 4–7– Tačiau man padės Viešpats Dievas,
todėl aš nebūsiu sugėdintas. Todėl nutaisau savo veidą kaip titnagas kietą; aš
žinau, jog nebūsiu sugėdintas.
Fil 2, 6–11 - Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; jis
nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.
Lk 22, 14–23, 56 – Mūsų
Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančia pagal Luką.
BAŽNYČIOS ŽODIS
O,
dieviškas slėpinys to kryžiaus, ant kurio kabo silpnumas, bet laisva lieka
dorybė; prikalamos nuodėmės, bet iškeliami pergalės ženklai. Todėl vienas
šventasis sako: „Vinimis tavo baimės prikalk mano kūną.“ Sako ne „geležies
vinimis“, bet baimės ir tikėjimo; dorybės varžtai stipresni už bausmės varžtus.
Tikėjimas buvo supančiojęs ir Petrą, kai šis nusekė Viešpatį iki pat
vyriausiojo kunigo kiemo, nors niekas jo nebuvo sukaustęs. O kurį supančiojo
tikėjimas, to neatrišo kankinimai, ir vėlgi kai buvo sukaustytas žydų, jį
atrišo atsidavimas, bet kankinimai nesuvaržė, nes jis neišsižadėjo Kristaus.
Šv. Ambraziejus
MALDA
Garbė,
šlovė ir pagarba Tau tebus, Kristau Karaliau, Atpirkėjau! * Tau vaikiškas
grožis pareiškė pamaldų „osana“.
1.
Tu esi Izraelio Karalius ir kilnusis Dovydo palikuonis, * Tu ateini Viešpaties
vardu, pagirtasis Karaliau. Garbė, šlovė...
2.
Tave aukštybėse šlovina visa dangaus bendrija, * Ir mirtingas žmogus, o kartu
ir visa kūrinija. Garbė, šlovė...
3.
Hebrajų liaudis tave pasitinka su palmėmis, * Štai einame pas Tave su malda,
prašymais, himnais. Garbė, šlovė...
4.
Jie Tau, einančiam kentėti, atidavė šlovės duoklę, * O mes Tau,
karaliaujančiam, štai kuriame giesmes. Garbė, šlovė...
5.
Jie norėjo Tau patikti, tegul būna malonus ir mūsų pamaldumas, * gerasis
Karaliau, švelnusis Karaliau, kuriam patinka visa, kas gera. Garbė, šlovė...
VERBŲ
SEKMADIENIS
Pirmąją
Velykų tridienio dieną, Didįjį penktadienį, minėsime Viešpaties Kančią. Vis
dėlto Bažnyčia nori jau šiandien per sekmadieninį susirinkimą skaityti
pasakojimą apie Kančią, idant Kristaus kryžius spindėtų visą Didžiąją savaitę.
Taigi ji tęsiasi nuo Kančios Sekmadienio iki Prisikėlimo sekmadienio. Tačiau
nereikėtų pamiršti, jog Kančia ir Prisikėlimas yra du momentai vieno mirties ir
gyvenimo slėpinio, kuris nuplauna mūsų kaltybes ir mums pelno Dievo draugystę
(DG, PM, KM). Prieš Kančios Mišias vyksta Verbų procesija, kuria minimas Jėzaus
triumfas įžengiant į Jeruzalę (ĮP). Jėzus savo kančią norėjo pradėti
apšviesdamas ją pranašiška šviesa, skelbiančia jo pergalę. Dėl to jis kaip
Mesijas įžengė į Dovydo miestą. Jungdamiesi prie minios šūksnio „Osana“ (hebr.
“Išgelbėk mus”), krikščionys skelbia savo tikėjimą į Kristų, gyvybės valdovą.
Sekdama paskui kryžių ir kunigą, Dievo tauta iškilmingai įeina į bažnyčią, kur
ji atnaujins susitaikymo su Dievu auką (AM). Bet ši procesija yra ir jos
vilties išraiška, nes ji žino einanti aukštybių Jeruzalės (KM) link, kurios
vartus jai atvėrė Viešpats Jėzus Kristus savo dangun žengimo dieną. Kančios
sekmadienio liturgija apgieda mesijinį Jėzaus triumfą, po to ji mus kviečia
sekti paskui jį jam kenčiant pažeminimus. Velykų Nakties liturgija Jėzuje
Kristuje švęs Gyvybės pergalę prieš Mirtį, garbės pergalę prieš sunaikinimą.
Reikia būti susižavėjusiam šlovinguoju Kristumi, kad galėtum nepalūždamas sekti
paskui jį jo kančioje; reikia būti dalyvavus jo kryžiuje, kad dalyvautum jo
gyvenime. Tuo remiasi visa Didžioji savaitė. Visas Bažnyčios gyvenimas. Visas
krikščionio gyvenimas.
Komentarai
Rašyti komentarą