MINUTĖ KALĖDOMS - IV diena iki Epifanijos


LITURGINIAI SKAITINIAI
1 Jn 2, 22–28
Kiekvienas, kas neigia Sūnų, neturi ir Tėvo. Kas išpažįsta Sūnų, tas turi ir Tėvą.
Jn 1, 19–28
Aš krikštiju vandeniu, o tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate, kuris po manęs ateis, – jam aš nevertas atrišti kurpių dirželio.

BAŽNYČIOS ŽODIS
Mudu turėjome vieną tikslą ir rūpestį, – siekti dorybės, gyventi būsimųjų dalykų viltimi ir jiems taip pasiruošti, jog tenai nukeliautume dar nepasitraukę iš šio gyvenimo. Turėdami tokį tikslą, jo link kreipėme visą savo gyvenimą ir savo veiksmus, tai Dievo vedami jo įsakymo keliu, tai patys viens kitą drąsindami siekti dorybės; ir, nors taip tvirtindamas galiu pasirodyti išpuikėlis, mudu viens kitam buvome teisingasis pavyzdys, pagal kurį atskiriama, kas yra gera, o kas bloga. Daugelis be savo vardo turi tarsi antrą vardą, kurį paveldi iš tėvų arba patys gauna dėl tam tikrų gyvenimo įvykių ar savybių. Mums tai nėra svarbu, mums didis dalykas ir didis vardas – būti ir vadintis krikščionimis.
Šv. Grigalius Nazanzietis

MALDA
Gailestingiausias Jėzau, visuomet linkęs mūsų pasigailėti ir mums atleisti, žiūrėk ne mūsų nuodėmių, o mūsų pasitikėjimo begaliniu Tavo gerumu. Priimk mus į savo gailestingiausios Širdies buveinę ir neišleisk mūsų iš jos per amžius. Meldžiam Tave dėl tos meilės, kuri jungia Tave su Tėvu ir Šventąja Dvasia.

DIENOS ŠVENTASIS
Šv. Bazilijus Didysis ir Grigalius Nazanzietis, vyskupai ir Bažnyčios Mokytojai.
Šv. Bazilijus Didysis buvo Kapadokijos Cezarėjos vyskupas. Jis, santūrus vienuolis, sielų ganytojas, dėmesingas vargšams bei ligoniams, buvo ir valdžios žmogus, ir oratorius, egzegetas, moralistas, atkaklus tikėjimo gynėjas nuo pavojų, kilusių dėl arijonų intrigų, ir žymus teologas. Jam būdingas veržlumas, bet kartu ir pusiausvyros bei saiko pojūtis. Jo veikalams netrūksta ir užsidegimo, ypač kai jis aukština Įsikūnijimo slėpinį. 
Šv. Grigalius Nazianzietis kartu su savo draugu šv. Bazilijumi ir jo broliu šv. Grigaliumi Nysiečiu yra vienas iš trijų didžiųjų kapadokiečių. Šio mąstytojo ir poeto gyvenimas buvo labai audringas. Vienuolis, kaip ir šv. Bazilijus, prieš savo valią tapo vyskupu ir vėliau buvo pakeltas į Konstantinopolio Patriarcho sostą. Išvargintas šio miesto intrigų, pasitraukė iš pradžių į Nazianzą, po to – į vienumą, kur parašė savo pagrindinius veikalus.

Komentarai