TREJOS KRISTAUS GIMIMO ŠVENTĖS MIŠIOS

Grigalius Didysis (apie 604 m.) pradeda savo homiliją apie Viešpaties Gimimą, sakydamas: “Viešpats iš savo dosnumo šiandien mums leidžia švęsti Mišias tris kartus“. Tai ankstyviausias liudijimas apie trejas Mišias, kurios iki šios dienos išliko Kalėdų liturgijos ypatybė: Mišios naktį, auštant ir dieną. Prieš šias trejas Mišias būna Kalėdų Vigilijos Mišios gruodžio 24 – osios vakarą. Jos atsirado apie V a.

 Iš pradžių trejos Kalėdų Mišios buvo būdingos tik popiežiaus liturgijai, susijusiai su įvairiomis Romos bažnyčiomis. Nuo IV a. popiežius švęsdavo vieninteles Kalėdų Mišias Petro bazilikoje įprastu laiku, t. y. apie 9 val. (dabar jos yra trečiosios Kalėdų Mišios)

Po Efezo Susirinkimo (431 m.), paskelbusio Marijos, kaip Dievo Motinos, dogmą, jos garbei popiežius Sikstas III (432 - 440 m.) pastatė Didžiąją Marijos baziliką. Sekančiame šimtmetyje iškilo noras Romoje turėti Betliejaus prakartėlės kopiją, ir prie bazilikos buvo pastatyta koplyčia prakartėlei. Jeruzalės krikščionių pavyzdžiu buvo įvestas naktinis Kalėdų budėjimas su “Vidurnakčio Mišiomis" naujojoje koplyčioje. Tai buvo pirmosios, pačios iškilmingiausios Kalėdų Mišios.

Gruodžio 25 – ąją Romoje taip pat buvo švenčiamas šv. Anastazijos, garsiosios Rytų Bažnyčios kankinės minėjimas jai skirtoje bazilikoje. Tai buvo Bizantijos imperatoriaus valdžios atstovų, įsikūrusių netoli bazilikos, senuose imperatoriškuose rūmuose, šventė. Norėdamas juos pagerbti, popiežius, prieš eidamas į šv. Petro baziliką švęsti Kalėdų dienos Mišių, pirmiau aukodavo Mišias šv. Anastazijos bazilikoje. Kai Roma tapo nebepavaldi Bizantijos imperijai, išnyko paprotys minėti šventąją kankinę, tačiau pačios Mišios išliko ir tapo antrosiomis Kristaus Gimimo šventės Mišiomis.

Todėl liturginėse knygose būdavo žmonėms skelbiamos Kalėdų išvakarių Mišios Didžiojoje Marijos bazilikoje, nakties Mišios šios bazilikos koplyčioje prie prakartėlės, auštant Mišios šv. Anastazijos bazilikoje, ir galiausiai dienos Mišios šv. Petro bazilikoje. XI a. paskutiniosios Mišios iš šv. Petro buvo perkeltos į Didžiąją Marijos baziliką, ir taip ji pilnai tapo Kalėdine bazilika.

Kai popiežiaus liturgijos knygos nukeliavo už Italijos ribų ir IX a. Karolis Didysis liepė naudoti Romos liturgiją savo imperijoje, trejų Kalėdų Mišių paprotys išplito visoje Vakarų Bažnyčioje. Tačiau kartais tuo buvo piktnaudžiaujama, aukojant visas trejas Kalėdų Mišias iš eilės. Mūsų laikais atstatyta senoji tvarka – Mišiolo rubrikose rašoma: “Pirmąją Kalėdų dieną visi kunigai gali celebruoti arba koncelebruoti trejas Mišias jei tik jos laikomos nurodytu metu, t. y. – Kalėdų naktį, rytą ir dieną.

Remiantis Išminties knygos tekstu: „kai visa buvo apgaubusi švelni tyla ir naktis jau buvo įpusėjusi, tavo visagalis Žodis žengė iš dangaus nuo karališkojo sosto“ (Išm 18, 14-15) buvo tikima, kad Kristus gimė vidurnaktį, todėl pirmosios Mišios yra pačios iškilmingiausios. Jos vadinamos Angelų Mišiomis, nes evangelija kalba apie angelų chorus šlovinančius gimusį Mesiją. Ryto (arba Aušrinės) Mišios skirtos paminėti piemenis, kurie atbėgo į Betliejų ir išvydo Šventąją Šeimą. Trečios, dienos Mišios yra skirtos paminėti Įsikūnijusio Žodžio slėpinį.