KODĖL V GAVĖNIOS SEKMADIENĮ APDENGIAMI KRYŽIAI ?

Senojoje Romos rito liturgijoje (Vetus Ordo), paskutinės dvi Gavėnios savaitės priklauso Kančios liturginiam laikui, kuomet visas dėmesys skiriamas artėjančios Kristaus Kančios apmąstymui.

Reformuotoje liturgijoje (Novus Ordo), tokio skirstymo atsisakyta, tačiau liturginėse maldose ir Dievo Žodžio skaitiniuose visas dėmesys irgi skiriamas Kristaus kančios pasiruošimui.

Ypatinga šį sekmadienį yra tai, jog regime apdengtus bažnyčios kryžius, kurie bus uždengti iki Didžiojo Penktadienio (kitose katalikiškose šalyse, apdengiami ir paveikslai). Šis paprotys atėjo iš IX a. Germanų Bažnyčios, kuomet Gavėnios pradžioje, prie altoriaus būdavo patiesiamas violetinis audeklas, kurį nuimdavo Didįjį Trečiadienį, kuomet buvo skaitoma, jog Šventyklos uždanga plyšo pusiau.

Praktika apdengti kryžius bei paveikslus šį sekmadienį, galutinai susiformavo vėlyvaisiais viduramžiais. Simboliškai ji buvo siejama su tądien skaitoma Evangelijos pagal Joną ištrauka, kuri baigiama žodžiais: „Tuomet jie griebėsi akmenų, norėdami jį užmušti, bet Jėzus pasislėpė ir išėjo iš šventyklos.“ (Jn 8, 59)

Šis paprotys, vizualiai mus įveda į Kristaus kančios slėpinį, kuris dažnai yra uždengtas mūsų protams ir širdims. Niekada nepajėgsime suprasti ir apmąstyti tos tiesos, jog „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo Viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ (Jn 3, 16)