DIENOS ŠVENTASIS - Šv. Brunonas, pirmasis Lietuvos apaštalas

 

Kovo  9 d.  –

Šv. Bonifacas Brunonas Kverfurtietis, vyskupas ir kankinys – privalomas minėjimas

 

DIEVO ŽODIS

Mk 16, 15

Ir jis tarė jiems: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai.

 

Šv. Brunonas gimė Kverfurte (Saksonija) ir buvo išauklėtas Magdeburgo katedros mokykloje. 996 m. jis lydėjo imperatorių Otoną III į Italiją kaip kanauninkas ir iš paties šv. Romualdo gavo kamaldulių abitą ir Bonifaco vardą. Jis buvo paskirtas Merseburgo Vokietijoje vyskupu ir pasiųstas skelbti Evangelijos į Prūsiją ir Rusiją. Mirė nukankintas drauge su 18 palydovų vienoje kelionėje. Brunono vardas susijęs su pirmuoju Lietuvos vardo paminėjimu Kvedlinburgo analuose: „Šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių užmuštas su aštuoniolika saviškių kovo 9 dieną nukeliavo į dangų.“

 

Iš šventojo Brunono Kverfurtiečio biografijos

Šv. Brunono misijų veikla parodė, kad net ir tarp žiauriausių pagonių Geroji Naujiena gali sulaukti pozityvaus atgarsio. 1008 m. atvykęs pas pečenegus, pasak Brunono, „visų žiauriausius pagonis“ (omnium paganorum crudelissimos) jis sugebėjo bent tris dešimtis iš jų atversti į Kristaus tikėjimą ir pasirūpinti taika tarp jų ir Kijevo Rusios valdovo Vladimiro. Paskutinės misijos metu tie patys prūsai, kurie neseniai buvo nužudę Šv. Adalbertą Vaitiekų, šį kartą, pasak Petro Damianio, Brunono „žiauriai pasigaili“ ir leidžia jam keliauti iki pat Lietuvos ir Rusios paribio. Šiame krašte Šv. Brunono apaštalinę veiklą iš pradžių lydėjusi sėkmė galiausiai

atnešė tragišką mirtį. Ir tai aiškiai parodė, kad ten, kur misionierius jau tikisi pelnyti gausų sielų derlių, jam gali tekti sumokėti ir brangiausią – savo gyvybės – kainą. Žvelgdami į tuos tolimus laikus iš tūkstančio metų perspektyvos, matome, kad toji auka nenuėjo veltui ne tik amžinojo išganymo požiūriu, bet ir grynai pasaulietiniu atžvilgiu – pirmą kartą dėl Šv. Brunono kankinystės paminėta Lietuva ir šiandien gyvuoja, gali laisvai džiaugtis tais tikėjimo lobiais, kuriuos anuomet ir mūsų krašto gyventojams nešė vienas iškiliausių viduramžių Europos misionierių.

 

MALDA

Visagali gailestingasis Dieve, šventasis vyskupas ir kankinys Bonifacas, praliejo kraują mūsų kraštuose, skelbdamas Evangeliją pagonims. Jam užtariant, padėk mums būti ištikimiems tikėjimui ir pagal jį gyventi. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.