Kovo 10 d. –
Šv. Pranciška Romietė, vienuolė – laisvas minėjimas
DIEVO
ŽODIS
Pat 31, 30
Žavumas
– apgaulingas, o grožis – rūkas; moteris turi būti giriama už jos pagarbią
VIEŠPATIES baimę.
Kilusi
iš Romos, šv. Pranciška jauna
ištekėjo ir 40 metų pavyzdingai atliko pareigas šeimoje, buvo nuolanki ir
kantri patirdama sunkius išbandymus: vaikų mirtį, vyro ištrėmimą, nuosavybės
konfiskavimą. Ji taip pat buvo itin dosni vargšams ir pasišventusi ligoniams,
kurių tais karų ir epidemijų laikais buvo daug. Ilgai sirgdama ji patyrė
regėjimus, ypač savo angelo sargo, kuriuos papasakojo savo nuodėmklausiui. 1433
m. ji įkūrė benediktinių oblačių bendruomenę, prie kurios prisidėjo 1436 m., po
vyro mirties.
Iš šventosios Pranciškos
Romietės biografijos
Pranciška
Busa de Leoni gimė 1384 m. kilmingoje šeimoje. Jos tėvai buvo turtingi, tačiau
mokė Prancišką rūpintis žmonėmis ir gyventi krikščioniškai. Būdama vienuolikos
metų, Pranciška pranešė tėvams, kad norėtų tapti vienuole. Tačiau tėvai
paragino ją galvoti apie santuoką. Pagal paprotį jie patys parinko Pranciškai
porą. Tuomet jai tebuvo dvylika. Pranciška ir jos vyras Lorencas de Poncianis
(Lorenzo de Ponziani), popiežiaus armijos karininkas, iš tiesų pamilo vienas
kitą. Nors santuoka buvo tėvų suplanuota, jie laimingai gyveno 40 metų,
susilaukė 6 vaikų. Pranciška kartu su giminaite Vanoza kasdien melsdavosi ir
atgailaudavo dėl Bažnyčios, kuri tuo metu išgyveno išbandymų laikotarpį.
Bažnyčia kentėjo nuo skilimo, vienu metu skirtingose vietose rezidavo du, o
kartais netgi trys popiežiai. Roma buvo apgriauta karų, po miestą slankiojo
vilkai, Šv. Petro aikštėje ganėsi avys, visur plito maras. Nuo šios ligos mirė
ir du Pranciškos vaikai. Pranciška dieną praleisdavo melsdamasi, tarnaudama
vargšams bei ligoniams ir rūpindamasi savo šeima. Pasakojama, kad miegodavo vos
dvi valandas. Dėl gebėjimo gydyti (ypač moteris) buvo laikoma tiesiog
stebukladare. Pranciška visą gyvenimą ilgėjosi vienuolyno tylos, tačiau
pirmiausia jai buvo lemta rūpintis kenčiančiais. Dalį savo rūmų ji pavertė
ligonine ir rūpinosi sergančiaisiais (1417–1418 m.). Kai Romoje siautė ligos ir
skurdas, ji ne tik duodavo varguoliams savo pinigų, bet ir pati drauge su
Vanoza eidavo prašyti išmaldos. Kitos turtingos moterys, įkvėptos jų pavyzdžio,
irgi ėmėsi globoti skurstančiuosius. Pranciškos namai tapo gėrio buveine.
MALDA
Dieve,
Tu šventosios Pranciškos asmenyje davei puikų santuokinio ir vienuolinio
gyvenimo pavyzdį; padėk mums taip pat ištvermingai Tau tarnauti, idant
visokiomis gyvenimo aplinkybėmis Tavo valios žiūrėtume ir ją vykdytume. Prašome
per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą