DIEVO ŽODIS
Iz 50, 4–7
Tačiau
man padės Viešpats Dievas, todėl aš nebūsiu sugėdintas. Todėl nutaisau savo
veidą kaip titnagas kietą; aš žinau, jog nebūsiu sugėdintas.
Fil 2, 6–11
Jis
ir išore tapo kaip visi žmonės; jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties,
iki kryžiaus mirties.
Mk 14, 1–15, 47
Mūsų
Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančia pagal Morkų.
Verbų sekmadienį galima palyginti su prieangiu,
vedančiu į baziliką. Gražios šios dienos apeigos įvesdina į liturginių metų
šerdį – Velykų slėpinio šventimą.
Du
įvykiai, taigi ir du šventimai, einantys vienas po kito, šio sekmadienio
liturgijai suteikia ypatingo pakilumo. Pirmiausia Bažnyčia mini iškilmingą
Jėzaus kaip Karaliaus ir Mesijo įžengimą į Jeruzalę. Ši labai sena apeiga,
kuria nuo IV a. aprašymuose džiaugdavosi Šventosios Žemės piligrimai, vykdavo
taip: ant Alyvų kalno, priešais Jeruzalę, diakonas giedodavo įvykį primenančią
Evangeliją. Paskui vyskupas sėsdavo ant asilaičio ir jodavo į šventąjį miestą.
Grupė krikščionių pasitikdavo jį su palmių ir žalumynų šakelėmis. Įžengimą į
miestą lydėdavo giesmė „Osana Dovydo sūnui!“ Amžių būvyje šios procesijos
muzikos repertuaras pasipildė tokiais garsiais kūriniais, kaip „Kristau, tu –
garbės Karaliau, … Osana, Dieve mūs“.
Vėliau,
baigus džiaugsmingąją ir šventiškąją procesijos dalį, dalyviai renkasi
bažnyčioje švęsti Mišių. Dabar giesmės ir visa atmosfera daug labiau surimtėja.
Iš tiesų žinome, kad Karaliaus ir Mesijo triumfas buvo tik skausmingosios
savaitės pradžia. Nuo dabar Viešpaties kančia vyraus visuose Bažnyčios
mąstymuose ir visoje liturgijoje. Apmąstoma 21 (22) psalmė, Jėzaus kalbėta ant
kryžiaus, paskui – garsusis atliepas iš Laiško filipiečiams: „Dėl mūsų Kristus
nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“. Kaip
Evangelijos skaitinys panaudojamas vienas kančios aprašymų iš sinoptinių, t. y.
galimų imti kaip paralelinių, evangelijų (Mato, Morkaus, Luko). Kančios
giedojimas teikė įkvėpimo viduramžių muzikams. Jie priešpriešino vidurinį
pasakotojo balsą, žemesnį bei iškilmingesnį Kristaus balsą ir įaudrintą bei
šaižų minios balsą. (Kančia pagal Joną skiriama vien Didžiojo penktadienio
liturgijai.) Nuo dabar kontempliatyvus Bažnyčios žvilgsnis bus nukreiptas į
Kančios dramos raidą iki mirties ir Jėzaus guldymo į kapą šios savaitės
pabaigoje.
BAŽNYČIOS ŽODIS
Iš šventojo vyskupo
Andriejaus Kretiečio Pamokslų
Ateikite,
ženkime visi drauge į Alyvų kalną ir bėkime pasitikti Kristaus, kuris šiandien
grįžta iš Betanijos ir savo noru eina į tą garbingą ir palaimingą kančią, kad
pagaliau iki galo įvykdytų mūsų išganymo slėpinį. Kaip anksčiau raudonavome dėl
nuodėmės, taip išganingojo krikšto nuplauti tapome baltut baltutėliai it vilna,
ir mirties Nugalėtojui aukokime ne palmių šakeles, bet pergalės dovanas. Tad ir mes šiandieną, mosuodami gyvosiomis
sielos šakelėmis, kartu su vaikučiais šaukime anuos šventus žodžius: Garbė tam,
kuris ateina Viešpaties vardu, Izraelio Karaliui.
MALDA
Visagali amžinasis Dieve, norėdamas duoti žmonijai nusižeminimo pavyzdį, tu leidai mūsų Išganytojui tapti žmogumi ir numirti ant kryžiaus; suteik mums malonę sekti jo kantrybe ir tapti jo prisikėlimo dalininkais. Jis, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.
Komentarai
Rašyti komentarą