Ez 34, 12
Kaip
piemuo rūpinasi savo kaimene, kai jo kaimenės avys yra išblaškytos, taip ir aš
rūpinsiuosi savo avimis. Išgelbėsiu jas iš visų vietų, kur jos debesų ir
tamsybės dieną buvo išblaškytos.
Šv. Silvestras ėjo Romos Bažnyčios kunigo pareigas, kai buvo pašauktas
tapti popiežiumi po popiežiaus Miltiado mirties (314 m.). 313 m. imperatorius
Konstantinas Milano ediktu buvo davęs ramybę Bažnyčiai, ir tai leido naujajam
popiežiui valdyti nepatiriant persekiojimų. Ilgo – 21-erių metų – pontifikato
metu šv. Silvestras galėjo matyti Bažnyčios suklestėjimą: Romoje buvo statomos
Laterano, šv. Petro ir šv. Pauliaus bazilikos, Jeruzalėje – šv. Kapo, o
Konstantinopolyje – Hagia Sofija bazilikos. 325 m. Konstantinas sušaukė pirmąjį
visuotinį susirinkimą Nikėjoje arijonų erezijos klausimui spręsti; Silvestrui I
atstovavo vyskupas Hosijus Kordobietis (Hosius of Cordoba). Šv. Silvestras mirė
335 m.
Iš vyskupo Euzebijaus
Cezariečio Bažnyčios istorijos
Mes,
kurie siejome savo viltis su Kristumi, buvome neapsakomai laimingi, ir mūsų
širdys prisipildė dieviško džiaugsmo, kai pamatėme, jog visos vietovės, kur
visai neseniai dėl tironų piktumo buvo dykynės, dabar lyg po ilgai trukusio ir
mirtino smaugimo vėl ėmė atgyti, ir nuo pamatų aukštyn vėl ėmė stiebtis
katedros, savo didingumu smarkiai pralenkdamos tas, kurias prieš tai priešas
buvo sugriovęs. Buvo tai, ko mes visi ilgėjomės ir dėl ko meldėmės – miestuose
vyko naujai pastatytų maldos namų pašventinimo iškilmės. Į jas gausiai rinkosi
vyskupai, piligrimai iš įvairių vietų, net iš tolimiausių sričių; įvairių tautų
žmonės rodė vieni kitiems meilę ir palankumą, Kristaus Kūno nariai darniai
vienijosi.
MALDA
Šventojo
popiežiaus Silvestro užtarimu gelbėk, Viešpatie, savo žmones, kad jie, tavo
vadovaujami, per šį laikinąjį gyvenimą saugiai keliautų ir amžinąjį laimingai
pasiektų. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą