Rugsėjo 21 d. – Šv.
Matas, apaštalas ir evangelistas– šventė
Ef 4, 1–7. 11–13
Kiekvienam
mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos mąstą. Jis paskyrė vienus apaštalais,
kitus pranašais, evangelistais.
Mt 9, 9–13
Keliaudamas Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų,
vardu Matą, ir tarė jam: „Eik paskui mane!“ Šis atsikėlė ir nuėjo paskui jį.
Evangelistai Morkus ir Lukas Matą vadina žydišku vardu Levis; Morkus patikslina, kad jis buvo
Alfiejaus sūnus. Matas buvo muitininkas Kafarnaume; dėl šios profesijos
griežtai besilaikantys Įstatymo žydai su juo nebendravo, nes tai draudė
religija. Dėl to Jėzaus kvietimas sekti paskui jį yra dar nuostabesnis, kaip ir
dosnus Mato atsakymas: „Jis pakilo ir viską paliko.“ Taip pat mus žavi
bičiuliškas pokylis, kuriame muitininkas, tapęs mokiniu, prie savo stalo apie
Jėzų suburia senus ir naujus savo draugus, bei Viešpaties žodžiai: „Aš atėjau
šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių.“ Evangelija pagal Matą dėl nuolatinio
mesijinių pranašysčių minėjimo geriausiai parodo dviejų sandorų tęstinumą.
Iš šventojo kunigo Bedos
Garbingojo Homilijų
Būsimasis
pagonių apaštalas ir mokytojas, vos atsivertęs, parodo gražų ir tikrą ženklą, –
su savimi į išganymą patraukia nusidėjėlių būrį ir nuo pirmųjų savo tikėjimo
daigų pradeda Evangelijos skelbimo tarnystę, kurią vėliau vykdys gausindamas
savo dorybių nuopelnus. Be to, – jeigu mes norime giliau suvokti tų įvykių
prasmę, – Matas ne tik savo žemiškame būste patiekė Viešpačiui gardžias vaišes,
bet kur kas malonesnį tikėjimo ir meilės pokylį jam suruošė savo širdies
namuose.
MALDA
Gailestingasis
Dieve, šventąjį Matą iš muitininko padaręs apaštalu, leisk ir mums, jo
pavyzdžio ir maldų remiamiems, sekti tavimi ir tau visa širdimi priklausyti.
Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą