
Arkivyskupas Jurgis Matulaitis, MIC (1871-1927, lenkiška vardo forma Jerzy Matulewicz) – pirmasis Naujųjų laikų lietuvių palaimintasis. Jo vienuoliškas bei ganytojinis šventumas skleidėsi tautinės neapykantos ir ankstyvųjų bolševizmo iššūkių įkaitintoje aplinkoje. Gimęs ūkininko šeimoje, dešimties metų likęs našlaitis, Matulaitis giminaičių rūpesčio dėka mokėsi Lenkijoje, Kelcų bei Varšuvos kunigų seminarijose, baigė Sankt-Peterburgo Katalikų dvasinę akademiją. 1898 m. įšventintas kunigu, jis netrukus pagarsėjo kaip vienas gabiausių ir aktyviausių Lietuvos bei Lenkijos dvasininkų. Sekdamas Leono XIII enciklika Rerum novarum, Matulaitis pradėjo šiuose kraš-tuose skleisti Katalikų Bažnyčios socialinį mokymą. 1905-1909 m. jis įsteigė krikščionių darbininkų są-jungą, įtakojo krikščionių demokratų partijų kūrimąsi, Varšuvoje bei Vilniuje organizavo socialinius kursus dvasininkams ir inteligentams, tapo pirmuoju Dvasinės akademijos sociologijos profesoriumi. 1909 m. Matulaitis pasiryžo atkurti bei reformuoti dėl carinio persekiojimo nunykusią Kunigų Marijonų kongregaciją, 1911-1927 buvo jos generolas. Jis gelbėjo ir moterų vienuolijoms, formavo Naujųjų laikų sąlygas atitinkantį vienuoliško gyvenimo modelį, kurio svarbiausi bruožai – aktyvi dvasinė bei socialinė veikla, lietuvių, lenkų, gudų bendro darbo pavyzdys nacionalizmo supriešintiems katalikams. 1918 m. konsekruotas vyskupu, Matulaitis valdė Vilniaus vyskupiją septynerius metus esant karo padėčiai ir nuolat besikeičiant valdžioms. Konfrontuojančių lietuvių, lenkų, gudų kaltintas lojalumo jų politiniams siekiams stoka, Matulaitis pirmiausia siekė būti ganytojas visų tautų žmonėms. Jis dėjo reikšmingų pastangų įveikti tautinę ir socialinę neapykantą, kunigų politikavimą, įprotį Bažnyčios autoritetu dangstyti grupinius interesus. Dėl stiprėjančio lenkų nacionalistų spaudimo 1925 m. priverstas atsistatydinti iš ordinaro pareigų, paskirtas tituliniu Adulio arkivyskupu – apaštaliniu vizitatoriumi Lietuvai. Apaštalų Sosto ir Lietuvos konkordato bei Lietuvos bažnytinės provincijos projektai buvo parengti ir 1926 m. įteisinti Matulaičio pastangomis. Po staigios arkivyskupo mirties paskelbti įspūdingi jo dienoraščiai, žinomi „Užrašų“ pavadinimu. Matulaitis beatifikuotas 1987 m., švenčiant Lietuvos krikšto 600 metų sukaktį. Jo palaikai ilsisi Marijampolės prokatedros koplyčioje. Čia liepos pradžioje rengiamas atlaidų aštuondienis.
šaltinis: www.katalikai.lt
Komentarai
Rašyti komentarą