Kristaus Paaukojimo šventė Lietuvoje dažniausiai vadinama Grabnyčiomis. Matyt, šis pavadinimas kilęs iš grabnyčių (graudulinės) žvakės pavadinimo. Ši žvakė bažnyčiose šventinama vasario 2 d. Šventės pavadinimas neatskleidžia jos esmės, ir dažniausiai jis nukreipia mintis į momentus, kai grabnyčių žvakė uždegama gresiant pavojui ar mirties akivaizdoje. Kristaus Paaukojimo šventė grąžina mus į tą laiką, kai vykdydami žydų įstatymą, praėjus keturiasdešimčiai dienų po Jėzaus gimimo, Juozapas ir Marija atnešė jį kaip savo pirmagimį sūnų paaukoti Dievui šventykloje. Dievas, tapęs žmogumi, paklūsta žmogiškiems įstatymams nuo pat savo gyvenimo žemėje pradžios. Ši auka – kūdikio Jėzaus paaukojimas šventykloje - vėliau tobulai išsiskleidžia Viešpaties kančios, mirties ir Prisikėlimo slėpinyje. Tai liudija ir pranašas Simeonas šventykloje sutiktame kūdikyje atpažinęs ilgai lauktą Mesiją. Simeonas vadina jį „šviesa pagonims apšviesti“, „išgelbėjimu“, tačiau ir „prieštaravimo ženklu“, dėl kurio Marijos „sielą pervers kalavijas“ (plg. Lk 2,30-34). Todėl praėjus keturiasdešimčiai dienų po Kalėdų – Jėzaus gimimo šventės – Bažnyčia švenčia Kristaus Paaukojimo slėpinį, kuriame nujaučiame ir Didžiojo Penktadienio skausmą, ir Velykų džiaugsmą. Rytų tradicijoje ši diena dar vadinama Susitikimo švente, nes sakralioje Jeruzalės šventyklos erdvėje susitinka Dievo malonė ir išrinktosios tautos lūkesčiai. Tikinčiųjų bendruomenė šioje šventėje įžvelgia ir Kristaus kaip Sužadėtinio atėjimą pas Sužadėtinę – Bažnyčią, kuri uždegusi žvakes laukia ir budi... Ši šventė taip pat pratęsia Kristaus Šviesos slėpinio kontempliaciją, kurią išgyvename per Kalėdas ir Viešpaties Apsireiškimo šventę (Tris Karalius). Šią dieną yra šventinamos žvakės, kurios krikščionims simbolizuoja Kristų, Jo pergalę prieš mirtį ir visas tamsiąsias jėgas. Minėdami Kristaus Paaukojimą šventykloje, mes švenčiame ir Dievui pašvęsto gyvenimo slėpinį – pasišventimą Kristaus, Mergelės Marijos ir kiekvieno, savo gyvenimą paaukojusio Jėzui, kad ateitų Dievo Karalystė. Nuo 1997 m. per Grabnyčias yra švenčiama ir Dievui Pašvęsto Gyvenimo diena. Tokiu būdu Bažnyčia dėkoja Dievui už pašvęsto gyvenimo dovaną, pripažįsta jo vertę ir svarbą visos Dievo tautos akivaizdoje ir suteikia progą patiems pašvęstiesiems, t.y. vienuolijų ir kitų pašvęstojo gyvenimo institutų nariams, drauge dėkoti Dievui už nuostabius darbus, kuriuos Jis nuveikė kiekvieno gyvenime, bei dar kartą atnaujinti savąjį „taip“.
šaltinis: http://www.skrynia.lt/
Komentarai
Rašyti komentarą