Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai iškilmės išvakarėse tradiciškai Bažnyčia pagerbia, arkangelą Gabrielių, Dievo pasiuntinį, atnešusį Mergelei Marijai Dievo žinią.
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“. (Jn 1, 47–51).
Hebrajų גַּבְרִיאֵל Gavri'el, graikų Αρχάνγελος Γαβριήλ Gabriēl, lotynų Gabrielus, rusų Гаврии́л, arabų جبريل, Jibrīl, جبرائيل Jibrail, Jibreel, Jabrilæ, Djibril جبرائيل, aramėjų Gabri-el.
Šv. Arkangelo Gabrieliaus vardas turi priesagą - el- (Gabri – el), kuri senovės aramėjų kalboje artima reikšmei Dievas. Taip arkangelas įkūnija visas Dievo savybes. Gabrieliaus vardas reiškia „Dievas yra mano jėga“ arba „Dievo žmogus“. Žemiškoje ir dangiškoje sferoje jis yra prisikėlimas, liepsna, dosnumas, tyrumas, pusiausvyra, kovotojas su godumo ir gobšumo demonais. Šv. Arkangelas Gabrielius yra Dievo visagalybės skelbėjas, Dievo tarnas, Dievo pasiuntinys ir Dievo jėga.
Arkangelai yra pirmieji praeinantys dangiškąją ir žemiškąją nematomą ribą, kuri žmonėms neperžengiama, ir apsireikšdami tikruoju savo pavidalu žmonėms praneša Dievo valią.
Dievo jėgos lydimi Šv. Arkangelas Gabrielius su kitais arkangelais dangiškojo angelų sukilimo metu nubaudžia sukilusius angelus (Apr.12, 7-12a (12b)).
Pradžios knygoje (Pr 19, 1–20) yra pasakojama, kad du Dievo siusti angelai, atvykę į Sodomą, perspėjo Lotą ir jo šeimą apie gresiančią Dievo bausmę Sodomos ir Gomoros miestams. Senosiose žydų legendose teigiama, kad būtent Šv. Arkangelas Gabrielius ir buvo tas, kuris sunaikino šiuos prasikaltusius ir nuodėmingus miestus.
Šv. Arkangelas Gabrielius yra Dievo žinios skelbėjas ir įsikūnijimo arkangelas, nes jis apreiškė šią paslaptį pranašui Danieliui.
„Štai vyras Gabrielius, kurį buvau anksčiau matęs regėjime, atskrido prie manęs vakaro aukos metu. Jis pamokė mane, kalbėdamas ir tardamas man: „Danieliau, atėjau duoti tau išminties ir supratimo. Kai tu pradėjai savo maldavimus, išėjo žodis, ir aš atėjau tau jį pasakyti, nes tu esi labai brangus žmogus. Taigi įsidėmėk žodį ir suprask regėjimą!“. (Dan 9, 21–26).
Šv. Arkangelas Gabrielius pasirodė Šv. Zacharijui ir pranešė jam apie sūnaus, Šv. Jono Krikštytojo būsimą gimimą ir gyvenimą.
„Tuomet jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkalų aukuro dešinėje. Pamatęs jį, Zacharijas sumišo, ir išgąstis pagavo jį. Bet angelas jam tarė: „Nebijok, Zacharijau, tavo prašymas išklausytas. Tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį praminsi Jonu. Tau bus džiaugsmas ir paguoda, ir daugelis džiaugsis jo gimimu, nes jis bus didis Viešpaties akyse. Jis negers vyno ir jokių svaigalų. Iš pat motinos įsčių jis bus kupinas Šventosios Dvasios ir daugybę Izraelio sūnų atvers į Viešpatį, jų Dievą. Su Elijo dvasia ir galybe jis žengs pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir įkvėpdamas neklusniems teisiųjų nusiteikimą, kad prirengtų Viešpačiui tobulą tautą“.
Tada Zacharijas tarė angelui: „Kaip aš tai patirsiu? Aš gi jau senis, ir mano žmona nebejauna“. Angelas jam atsakė: „Aš esu Gabrielius, stovintis Dievo akivaizdoje. Esu atsiųstas kalbėti su tavimi ir pranešti tau šią linksmą žinią. Štai tu tapsi nebylys ir negalėsi kalbėti iki tos dienos, kurią tai įvyks, nes nepatikėjai mano žodžiais, kurie išsipildys savo metu“. Tuo tarpu žmonės laukė Zacharijo ir stebėjosi, kad jis taip ilgai užtrunka šventykloje. Išėjęs jis negalėjo prakalbėti, ir jie suprato, kad jis turėjęs šventykloje regėjimą. Jis aiškinosi jiems ženklais ir pasiliko nebylys.“ (Lk 1, 11 – 22).
Šv. Arkangelas Gabrielius yra Dievo žinios nešėjas, nes būtent jis pranešė Švč. Mergelei Marijai, kad ji pagimdys kūdikį.
„Angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas. O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo“.
Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. Antai tavoji giminaitė Elžbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų“. Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“.“. (Lk 1, 26–38).
Tikima, kad Šv. Arkangelas Gabrielius atėjo pranešti Šv. Juozapui apie jo Sužadėtinės dieviškąją motinystę ir tai, kad jis turės būti tėvu Dievo Sūnui, kuriam jis pats suteiks Jėzaus vardą.
„Kai Jėzaus motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu, dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“.“ (Mt 1, 18–21).
Taip pat tikima, kad Šv. Arkangelas Gabrielius pasirodė piemenims, ir jiems apreiškė apie išganytojo gimimą.
„Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“.“. (Lk 2, 9 – 12).
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“. (Jn 1, 47–51).
Hebrajų גַּבְרִיאֵל Gavri'el, graikų Αρχάνγελος Γαβριήλ Gabriēl, lotynų Gabrielus, rusų Гаврии́л, arabų جبريل, Jibrīl, جبرائيل Jibrail, Jibreel, Jabrilæ, Djibril جبرائيل, aramėjų Gabri-el.
Šv. Arkangelo Gabrieliaus vardas turi priesagą - el- (Gabri – el), kuri senovės aramėjų kalboje artima reikšmei Dievas. Taip arkangelas įkūnija visas Dievo savybes. Gabrieliaus vardas reiškia „Dievas yra mano jėga“ arba „Dievo žmogus“. Žemiškoje ir dangiškoje sferoje jis yra prisikėlimas, liepsna, dosnumas, tyrumas, pusiausvyra, kovotojas su godumo ir gobšumo demonais. Šv. Arkangelas Gabrielius yra Dievo visagalybės skelbėjas, Dievo tarnas, Dievo pasiuntinys ir Dievo jėga.
Arkangelai yra pirmieji praeinantys dangiškąją ir žemiškąją nematomą ribą, kuri žmonėms neperžengiama, ir apsireikšdami tikruoju savo pavidalu žmonėms praneša Dievo valią.
Dievo jėgos lydimi Šv. Arkangelas Gabrielius su kitais arkangelais dangiškojo angelų sukilimo metu nubaudžia sukilusius angelus (Apr.12, 7-12a (12b)).
Pradžios knygoje (Pr 19, 1–20) yra pasakojama, kad du Dievo siusti angelai, atvykę į Sodomą, perspėjo Lotą ir jo šeimą apie gresiančią Dievo bausmę Sodomos ir Gomoros miestams. Senosiose žydų legendose teigiama, kad būtent Šv. Arkangelas Gabrielius ir buvo tas, kuris sunaikino šiuos prasikaltusius ir nuodėmingus miestus.
Šv. Arkangelas Gabrielius yra Dievo žinios skelbėjas ir įsikūnijimo arkangelas, nes jis apreiškė šią paslaptį pranašui Danieliui.
„Štai vyras Gabrielius, kurį buvau anksčiau matęs regėjime, atskrido prie manęs vakaro aukos metu. Jis pamokė mane, kalbėdamas ir tardamas man: „Danieliau, atėjau duoti tau išminties ir supratimo. Kai tu pradėjai savo maldavimus, išėjo žodis, ir aš atėjau tau jį pasakyti, nes tu esi labai brangus žmogus. Taigi įsidėmėk žodį ir suprask regėjimą!“. (Dan 9, 21–26).
Šv. Arkangelas Gabrielius pasirodė Šv. Zacharijui ir pranešė jam apie sūnaus, Šv. Jono Krikštytojo būsimą gimimą ir gyvenimą.
„Tuomet jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkalų aukuro dešinėje. Pamatęs jį, Zacharijas sumišo, ir išgąstis pagavo jį. Bet angelas jam tarė: „Nebijok, Zacharijau, tavo prašymas išklausytas. Tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį praminsi Jonu. Tau bus džiaugsmas ir paguoda, ir daugelis džiaugsis jo gimimu, nes jis bus didis Viešpaties akyse. Jis negers vyno ir jokių svaigalų. Iš pat motinos įsčių jis bus kupinas Šventosios Dvasios ir daugybę Izraelio sūnų atvers į Viešpatį, jų Dievą. Su Elijo dvasia ir galybe jis žengs pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir įkvėpdamas neklusniems teisiųjų nusiteikimą, kad prirengtų Viešpačiui tobulą tautą“.
Tada Zacharijas tarė angelui: „Kaip aš tai patirsiu? Aš gi jau senis, ir mano žmona nebejauna“. Angelas jam atsakė: „Aš esu Gabrielius, stovintis Dievo akivaizdoje. Esu atsiųstas kalbėti su tavimi ir pranešti tau šią linksmą žinią. Štai tu tapsi nebylys ir negalėsi kalbėti iki tos dienos, kurią tai įvyks, nes nepatikėjai mano žodžiais, kurie išsipildys savo metu“. Tuo tarpu žmonės laukė Zacharijo ir stebėjosi, kad jis taip ilgai užtrunka šventykloje. Išėjęs jis negalėjo prakalbėti, ir jie suprato, kad jis turėjęs šventykloje regėjimą. Jis aiškinosi jiems ženklais ir pasiliko nebylys.“ (Lk 1, 11 – 22).
Šv. Arkangelas Gabrielius yra Dievo žinios nešėjas, nes būtent jis pranešė Švč. Mergelei Marijai, kad ji pagimdys kūdikį.
„Angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas. O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo“.
Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. Antai tavoji giminaitė Elžbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų“. Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“.“. (Lk 1, 26–38).
Tikima, kad Šv. Arkangelas Gabrielius atėjo pranešti Šv. Juozapui apie jo Sužadėtinės dieviškąją motinystę ir tai, kad jis turės būti tėvu Dievo Sūnui, kuriam jis pats suteiks Jėzaus vardą.
„Kai Jėzaus motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu, dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“.“ (Mt 1, 18–21).
Taip pat tikima, kad Šv. Arkangelas Gabrielius pasirodė piemenims, ir jiems apreiškė apie išganytojo gimimą.
„Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“.“. (Lk 2, 9 – 12).
Šaltinis: http://www.bernardinai.lt/
Komentarai
Rašyti komentarą