Pasiaukojimas, kuriuo atnašauju save kaip deginamąją auką Gailestingajai Gerojo Dievo Meilei
O mano Dieve! Palaimintoji Trejybe, trokštu Tave Mylėti ir padaryti viską, kad Tu būtum Mylima, darbuotis Šventosios Bažnyčios pašlovinimui gelbėdama sielas, kurios yra žemėje, ir išlaisvindama kenčiančias skaistykloje. Trokštu tobulai įvykdyti Tavo valią ir pasiekti tą šlovės laipsnį, kurį man parengei savo karalystėje. Žodžiu, trokštu būti Šventa, tačiau jaučiu savo bejėgiškumą ir prašau, mano Dieve, kad Tu pats būtum mano Šventumas.
Kadangi taip mane pamilai, kad atidavei savo viengimį Sūnų, idant Jis būtų mano Gelbėtojas ir Sutuoktinis, neišsenkami Jo nuopelnų lobiai priklauso man. Mano didžiausia laimė – įteikti Tau juos kaip dovaną, maldaujant, kad matytum mane tik per Jėzaus Veidą ir Jo Meile degančioje Širdyje.
Tau atnašauju ir visus Danguje bei žemėje esančių Šventųjų nuopelnus, jų ir Šventųjų Angelų Meilės aktus. Galiausiai aš aukoju Tau, o Palaimintoji Trejybe, Švenčiausiosios Mergelės, mano brangiausios Motinos, Meilę ir nuopelnus. Būtent Jai patikiu savo atnašą melsdama ją Tau įteikti. Jos dieviškasis Sūnus, mano Mylimasis Sutuoktinis, savo mirtingojo gyvenimo dienomis yra pasakęs: „Ko tik prašysite Tėvą mano vardu, duos tai jums!“ Tad esu tikra, jog mano troškimai bus išklausyti. Žinau tai, mano Dieve, nes juo daugiau Tu nori duoti, juo labiau įkvepi trokšti! Jaučiu savo širdyje milžiniškus troškimus ir su pasitikėjimu prašau užvaldyti mano sielą. Ak, negaliu priimti Švenčiausiosios Komunijos taip dažnai, kaip trokštu, tačiau, Viešpatie, argi Tu ne Visagalis?.. Pasilik manyje kaip tabernakulyje, niekada neatsitolink nuo savo mažosios ostijos...
Norėčiau Tave paguosti dėl piktadarių nedėkingumo ir maldauju atimti man laisvę daryti tai, kas Tau nepatinka. Jei kartais iš silpnumo suklupčiau, tegul Tavo dieviškasis Žvilgsnis kaip viską į save perkeičianti ugnis sudegindama visus mano trūkumus tuoj pat apvalo mano sielą…
O mano Dieve, dėkoju už visas man suteiktas malones, ypač už tai, kad mane skaistinai kančios žaizdre. Džiūgaudama kontempliuosiu Tave paskutiniąją dieną, laikantį Kryžiaus skeptrą. Kadangi teikeisi pasidalyti su manimi šiuo brangiuoju Kryžiumi, viliuosi Danguje būti panaši į Tave ir matyti savo pašlovintame kūne spindint šventąsias Tavo Kančios stigmas...
Po tremties žemėje tikiuosi džiaugtis Tavimi Tėvynėje, tačiau nenoriu kaupti nuopelnų Dangui, trokštu darbuotis tik dėl Tavo Meilės, tesiekdama Tau patikti, guosti Tavo Švenčiausiąją Širdį ir gelbėti sielas, kurios mylės Tave amžinai.
Viešpatie, šio gyvenimo vakarą pasirodysiu priešais Tave tuščiomis rankomis, nes neprašau skaičiuoti mano darbų. Tavo akimis, visi mūsų teisumo darbai turi dėmių. Todėl noriu apsivilkti Tavo paties Teisumu ir iš Tavo Meilės kaip amžiną nuosavybę gauti Tave patį. Nenoriu jokio kito Sosto nei kito Vainiko – vien Tavęs, o mano Mylimasis!..
Tavo akimis, laikas yra niekas, viena diena – tarsi tūkstantis metų, tad gali mane akimirksniu paruošti pasirodyti Tavo akivaizdoje...
Idant gyvenčiau tobulos Meilės aktu, atnašauju save kaip deginamąją auką Tavo Gailestingajai Meilei, prašydama mane nepaliaujamai deginti, kad į mano sielą išsilietų Tavyje slypintys begalinio švelnumo srautai ir kad aš, o Dieve, taip tapčiau Tavo Meilės Kankine!..
Ši kankinystė, parengusi mane pasirodyti Tavo akivaizdoje, tesibaigia mano mirtimi, ir mano siela negaišdama tepuola į amžiną Tavo Gailestingosios Meilės glėbį...
O mano Mylimasis, noriu su kiekvienu savo širdies dūžiu atnaujinti šį pasiaukojimą nesuskaitomą daugybę kartų tol, kol šešėliams išnykus galėsiu Tau vėl išsakyti savo Meilę amžinajame susitikime Veidas Veidan!...
Marija, Pranciška, Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresė neverta vienuolė karmelitė Švenčiausiosios Trejybės šventė 1895 malonės metų birželio 9 diena
O mano Dieve! Palaimintoji Trejybe, trokštu Tave Mylėti ir padaryti viską, kad Tu būtum Mylima, darbuotis Šventosios Bažnyčios pašlovinimui gelbėdama sielas, kurios yra žemėje, ir išlaisvindama kenčiančias skaistykloje. Trokštu tobulai įvykdyti Tavo valią ir pasiekti tą šlovės laipsnį, kurį man parengei savo karalystėje. Žodžiu, trokštu būti Šventa, tačiau jaučiu savo bejėgiškumą ir prašau, mano Dieve, kad Tu pats būtum mano Šventumas.
Kadangi taip mane pamilai, kad atidavei savo viengimį Sūnų, idant Jis būtų mano Gelbėtojas ir Sutuoktinis, neišsenkami Jo nuopelnų lobiai priklauso man. Mano didžiausia laimė – įteikti Tau juos kaip dovaną, maldaujant, kad matytum mane tik per Jėzaus Veidą ir Jo Meile degančioje Širdyje.
Tau atnašauju ir visus Danguje bei žemėje esančių Šventųjų nuopelnus, jų ir Šventųjų Angelų Meilės aktus. Galiausiai aš aukoju Tau, o Palaimintoji Trejybe, Švenčiausiosios Mergelės, mano brangiausios Motinos, Meilę ir nuopelnus. Būtent Jai patikiu savo atnašą melsdama ją Tau įteikti. Jos dieviškasis Sūnus, mano Mylimasis Sutuoktinis, savo mirtingojo gyvenimo dienomis yra pasakęs: „Ko tik prašysite Tėvą mano vardu, duos tai jums!“ Tad esu tikra, jog mano troškimai bus išklausyti. Žinau tai, mano Dieve, nes juo daugiau Tu nori duoti, juo labiau įkvepi trokšti! Jaučiu savo širdyje milžiniškus troškimus ir su pasitikėjimu prašau užvaldyti mano sielą. Ak, negaliu priimti Švenčiausiosios Komunijos taip dažnai, kaip trokštu, tačiau, Viešpatie, argi Tu ne Visagalis?.. Pasilik manyje kaip tabernakulyje, niekada neatsitolink nuo savo mažosios ostijos...
Norėčiau Tave paguosti dėl piktadarių nedėkingumo ir maldauju atimti man laisvę daryti tai, kas Tau nepatinka. Jei kartais iš silpnumo suklupčiau, tegul Tavo dieviškasis Žvilgsnis kaip viską į save perkeičianti ugnis sudegindama visus mano trūkumus tuoj pat apvalo mano sielą…
O mano Dieve, dėkoju už visas man suteiktas malones, ypač už tai, kad mane skaistinai kančios žaizdre. Džiūgaudama kontempliuosiu Tave paskutiniąją dieną, laikantį Kryžiaus skeptrą. Kadangi teikeisi pasidalyti su manimi šiuo brangiuoju Kryžiumi, viliuosi Danguje būti panaši į Tave ir matyti savo pašlovintame kūne spindint šventąsias Tavo Kančios stigmas...
Po tremties žemėje tikiuosi džiaugtis Tavimi Tėvynėje, tačiau nenoriu kaupti nuopelnų Dangui, trokštu darbuotis tik dėl Tavo Meilės, tesiekdama Tau patikti, guosti Tavo Švenčiausiąją Širdį ir gelbėti sielas, kurios mylės Tave amžinai.
Viešpatie, šio gyvenimo vakarą pasirodysiu priešais Tave tuščiomis rankomis, nes neprašau skaičiuoti mano darbų. Tavo akimis, visi mūsų teisumo darbai turi dėmių. Todėl noriu apsivilkti Tavo paties Teisumu ir iš Tavo Meilės kaip amžiną nuosavybę gauti Tave patį. Nenoriu jokio kito Sosto nei kito Vainiko – vien Tavęs, o mano Mylimasis!..
Tavo akimis, laikas yra niekas, viena diena – tarsi tūkstantis metų, tad gali mane akimirksniu paruošti pasirodyti Tavo akivaizdoje...
Idant gyvenčiau tobulos Meilės aktu, atnašauju save kaip deginamąją auką Tavo Gailestingajai Meilei, prašydama mane nepaliaujamai deginti, kad į mano sielą išsilietų Tavyje slypintys begalinio švelnumo srautai ir kad aš, o Dieve, taip tapčiau Tavo Meilės Kankine!..
Ši kankinystė, parengusi mane pasirodyti Tavo akivaizdoje, tesibaigia mano mirtimi, ir mano siela negaišdama tepuola į amžiną Tavo Gailestingosios Meilės glėbį...
O mano Mylimasis, noriu su kiekvienu savo širdies dūžiu atnaujinti šį pasiaukojimą nesuskaitomą daugybę kartų tol, kol šešėliams išnykus galėsiu Tau vėl išsakyti savo Meilę amžinajame susitikime Veidas Veidan!...
Marija, Pranciška, Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresė neverta vienuolė karmelitė Švenčiausiosios Trejybės šventė 1895 malonės metų birželio 9 diena
Komentarai
Rašyti komentarą