Šv. Ambraziejaus (IVa) mintys apie mergelę kankinę Agnietę
Apie ją gieda senoliai, gieda jaunimas, gieda vaikučiai. Nė vienas nenusipelno daugiau šlovės už tą, kurį visi gali gerbti. Kas žmogus - tai vis jos skelbėjas, nes, kalbėdamas apie ją, jis skelbia apie jos kankinystę. Stebėkitės visi, kad apie Dievą liudijo, būdama tokio amžiaus, kai menkai dar galėjo pati pasirūpinti savimi. Todėl ir atsitiko, kad tuo, ką ji kalbėjo apie Dievą, buvo patikėta, o tuo ką apie žmogų, dar ne, kadangi viskas kas anapus gamtos, kyla iš gamtos Kūrėjo. Tai bent nauja kankinė. Ji nebuvo tinkama kankinystei, tačiau pasirodė subrendusi pergalei; ji nebuvo pasiruošusi susigrumti, tačiau pasirodė verta pergalės vainiko. Vadovauti ėmėsi ta, kurios amžius dar neturėjo sprendžiamojo balso. Jokia nuotaka taip nėjo į miegamąjį, kaip į mirties bausmę smagia eiga, skubriu žingsniu, nukeliavo toji mergelė <...> Šventoji Agnietė paniekinusi kilmingumo patogumus, nusipelnė dangiškosios aukštenybės; palaikiusi nesvarbia žmogišką bendriją, buvo įtraukta į bendrystę su Dangaus Karaliumi; priėmusi brangią mirtį už Kristaus išpažinimą, išsyk pasidarė panaši į Jį.
Šaltinis: Aukso legenda, I t.
Niekam ziuriu jau nebereikalingas Kristus... Giedama ne Jam, bet kazkokiems pasaliniams asmenims, kurie ne per nago juodyma negali musu priartinti prie Dievo ar atleisti nuodemes... Vargas kai stabai yra musu sirdyse ir jie pakeicia mums Kristu. Kaip tada isvis galime tureti isgelbejimo vilti, jei atsukame nugara Kristui,meluodami, kad sekame Juo ?
AtsakytiPanaikinti