JĖZUS KRISTUS VIENINTELIS IŠGANYTOJAS

Norint apsisaugoti nuo vis labiau plintančios reliatyvistinės mąstysenos, pirmiausia būtina patvirtinti Jėzaus Kristaus pilnatviškumą ir galutinumą. Būtent reikia tvirtai tikėti, kad Jėzaus Kristaus, įsikūnijusio Dievo Sūnaus, kuris yra „kelias, tiesa ir gyvenimas” (Jn 14, 6), slėpinyje apreikšta dieviškosios tiesos pilnatvė: „Niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti” (Mt 11, 27); „Dievo niekas nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus – Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį atskleidė” (Jn 1, 18); „Juk Kristuje kūniškai gyvena visa dievystės pilnatvė, ir jūs esate pripildyti jame” (Kol 2, 9–10).
Todėl Bažnyčios tikėjimui prieštarauja tvirtinimas, kad Jėzaus Kristaus apreiškimas yra ribotas, neužbaigtas ir netobulas, tartum papildantis kitose religijose egzistuojančius apreiškimus. Pagrindinis tokio tvirtinimo motyvas yra įsitikinimas, kad nė viena istorinė religija, taip pat krikščionybė ir net Jėzus Kristus, neįstengia visuotinai ir pilnatviškai suvokti ir išreikšti Dievo tiesos.
Tokia pozicija iš pagrindų prieštarauja prieš tai pateiktiems tikėjimo teiginiams, kad išganomasis Dievo slėpinys visiškai ir iki galo apreikštas Jėzuje Kristuje. Juk Jėzaus Kristaus žodžių, darbų ir viso istorinio įvykio, nors kaip žmogiškoji tikrovė ir ribotų, subjektas yra kūnu tapusio Žodžio, „tikro Dievo ir tikro žmogaus”, Asmuo; dėl to jie išreiškia galutinį ir pilnatvišką išganymo kelių dieviškąjį apreiškimą, nors paties dieviškojo slėpinio gelmė ir lieka transcendentinė bei neišsemiama. 

Deklaracija DOMINUS IESUS 5.6.


Komentarai