3 MINUTĖS ADVENTUI - I Advento savaitės šeštadienis


NEKALTASIS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS PRASIDĖJIMAS

DIEVO ŽODIS

Pr 3,9-15. 20– Aš sukelsiu nesantaiką tarp tavęs ir moteries, tarp tavo atžalos ir jos palikuonies. Jis sutrins tau galvą, o tu tykosi jo kulno.
Ef 1,3-6. 11-12– išsirinkdamas jame prieš pasaulio sutvėrimą, kad būtume šventi ir nekalti jo akivaizdoje. Iš grynos meilės, laisvu savo valios nutarimu jis iš anksto paskyrė mus per Jėzų Kristų tapti jam įsūniais savo malonės kilnumo šlovei.
Lk 1,26-38 – Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“

BAŽNYČIOS ŽODIS:

Jei pakyla pagundų vėjai, jei susiduri su negandų uolomis, žiūrėk į žvaigždę, šaukis Marijos. Jei blaško tave puikybės, garbėtroškos, apkalbų, pavydo bangos, žiūrėk į žvaigždę, šaukis Marijos. Jei pagieža ar šykštumas, ar kūno pagunda krato tavo sielos laivelį, atsigręžk į Mariją. Jei tave, nerimstantį dėl savo kalčių didumo, suglumusį dėl savo sąžinės bjaurasčių, persigandusį dėl gresiančio teismo, pradeda įsiurbti nusiminimo praraja, nevilties bedugnė – mąstyk apie Mariją.  Pavojuose, sunkumuose, apimtas netikrumo mąstyk apie Mariją, šaukis Marijos. Tenepalieka ji tavo lūpų, tenepalieka širdies, o kad pasiektum jos maldos pritarimą, neapleisk jos gyvenimo pavyzdžio. Sekdamas paskui ją, nenuklysk nuo kelio; melsdamas ją, neprarask vilties; mąstydamas apie ją, nesuklysk. Jos laikomas neparkrisk, jos ginamas nebijok, jai vadovaujant nepavark, jos palankumo dėka pasiek kelionės tikslą ir taip pats savyje patirk, kad pelnytai sakoma: „O mergelės vardas buvo Marija.“ (Lk 1, 27)
Šv. Bernardas Klervietis

MALDA

O tyroji ir nekaltoji, palaimintoji Mergele, be kaltės, nepaliesta ir švenčiausia didžiojo Tavo Sūnaus, visatos Viešpaties Motina, netenkančiųjų vilties ir kaltųjų pasitikėjime, mes šloviname Tave. Garbiname Tave, malonės pilnąją, pagimdžiusią Dievą ir Žmogų. Mes puolame prieš Tave ant kelių, visi šaukiamės Tavęs ir meldžiame Tavo pagalbos. Gelbėk mus, šventoji ir nepaliestoji Mergele, nuo visų užgriūvančių nelaimių ir visų velnio gundymų. Būk mūsų Sutaikytoja ir Užtarėja mirties ir teismo valandą, saugok mus nuo būsimos neužgesinamos ugnies ir išorinių tamsybių. Laikyk mus vertus Tavo Sūnaus garbės, o geroji ir meilingoji Mergele ir Motina. Juk Tu esi vienintelė, saugiausia ir švenčiausia mūsų viltis pas Dievą, Tau tebūna garbė ir šlovė, pagarba ir valdžia per visus amžių amžius. Amen.

Visa graži esi, o Marija, visa graži esi,
ir Tavyje nėra dėmės.
Kokia nuostabi, kokia meili savo puošmenose:
nepaliestas Prasidėjime!
Ateik, ateik iš Libano, ateik, ateik iš Libano,
ateik, ateik, būsi vainikuota!
(Tota pulchra)

DIENOS ŠVENTĖ
Švč. Mergelės Marijos Nekaltasis Prasidėjimas - iškilmė

„Šventoji Marija, Dievo Motina“. Nuo pat pirmųjų amžių Bažnyčia maldoje glaustai ir tiksliai išreiškė savo tikėjimo, susijusio su Jėzaus Motina, esmę (431 m. Efezo susirinkimas). Tačiau po to prireikė daug laiko, kad pamažu būtų suvokti nuostabūs malonės padariniai (KP), slypintys šiuose iš krikščionių lūpų spontaniškai ištryškusiuose žodžiuose. Jau II a. šv. Ireniejus nujautė nekaltąjį Marijos prasidėjimą ir sveikino ją kaip „naująją Ievą“. Tačiau tik XV a. matome Bažnyčią aiškiai tai išreiškiant liturgijoje: „Dievas Švč. Mergelės Marijos Nekaltu Prasidėjimu parengė tinkamą būstą savo Sūnui“, „dėl būsimojo jo Sūnaus nuopelnų apsaugodamas ją nuo bet kokios dėmės“ (PM). Ši formuluotė tokia tiksli, kad ji beveik pažodžiui buvo perimta dogminiame popiežiaus Pijaus IX apibrėžime (1854 m.).
Nekaltuoju Prasidėjimu Marija yra ne tik apsaugota nuo blogio, bet ir apdovanota malonės pilnatve: Dievas ją „apdovanojo malonės pilnybe“ (DG), „apgobė teisumo apsiaustu“ (ĮP). Kaip ir Marijos paėmimas į dangų, Nekaltasis Prasidėjimas pagrįstas jos dieviškąja motinyste (DG, PM, KP), ji – Bažnyčios pirmavaizdis: Dievas leido Marijai „būti aušra Bažnyčios – nuostabiai gražios ir nesuteptos Kristaus sužadėtinės“, nuotakos be raukšlės, be dėmės, spindinčios grožiu (DG), „šventos ir nesuteptos“ (Ef 5, 27).

Komentarai