DIEVO ŽODIS
Iz 41, 13–20– Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris
tave ima už rankos, kuris tau sako: „Nebijok, aš tau padėsiu“.
Mt 11, 11–15– Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš
moterų nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus
karalystėje didesnis už jį.
BAŽNYČIOS ŽODIS
Man
atrodo, kad Mergelės laikysena tais mėnesiais, kurie prabėgo tarp Apreiškimo ir
Gimimo, yra modelis vidinėms sieloms – būtybėms, kurias Dievas pasirinko, kad
gyventų jų viduje, pačiose bedugnės prarajos gelmėse. Su kokia ramybe, su kokiu
susikaupimu Marija visa priimdavo ir prie visko prisitaikydavo! Ji sudievindavo
net ir pačius kasdieniškiausius dalykus, nes, kad ir kuo beužsiimtų, Mergelė
likdavo Dievo dovanos garbintoja! Tai jai netrukdė dėti išorinių pastangų tada,
kai reikėdavo konkrečiai gyventi meile. Evangelija mums sako, kad Marija
susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą, kad aplankytų savo giminaitę
Elzbietą (plg. Lk 1, 39–40). Niekada tas neapsakomas regėjimas, kurį ji
kontempliavo savyje pačioje, neišblėsino jos išorinės artimo meilės, nes, pasak
palaimintojo Ruisbreko, jei kontempliacija „nukrypsta į šlovinimą ir į savo
Viešpaties amžinybę, jai būdinga vienybė, ir ji jos nepraras. Kai duodamas
įsakymas iš dangaus, ji atsigręžia į žmones, užjaučia visus jų poreikius,
pasilenkia prie visokeriopo jų vargo; jai reikia verkti ir būti vaisingai. Ji
apšviečia tarsi ugnis; kaip ugnis, ji dega, apima ir praryja, pakylėdama į
dangų tai, ką prarijo. Įvykdžiusi tai, ką turėjo atlikti apačioje, ji pakyla
ir, degdama savo ugnimi, vėl ima eiti aukštumų keliu.“
Šv. Trejybės Elzbieta
MALDA
O
Švenčiausioji, meilingoji Mergele Marija, Dievo Motina, visokio gerumo pilnoji,
aukščiausiojo Karaliaus dukra, angelų Valdove, visų tikinčiųjų Motina! Tavo
meilingai globai šiandien ir per visas mano gyvenimo dienas pavedu savo kūną ir
sielą, visus savo veiksmus, mintis, norus, troškimus, kalbas, darbus bei visą
gyvenimą ir savąjį galą, kad dėl Tavo užtarimo visa tai pasitarnautų gėriui ir
būtų pagal Tavo mylimojo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus valią. O mano
švenčiausioji Valdove, būk man padėjėja ir guodėja prieš senojo priešo bei visų
mano priešininkų klastas ir pinkles.
DIENOS
ŠVENTASIS
Šv. Liucija, mergelė ir
kankinė – minėjimas.
Šv.
Liucija yra mergelė sicilijietė (Italija), kuri mirė kankinės mirtimi kruvinais
Dioklecijano persekiojimo metais (304 m.). Išskyrus užrašą iš pirmųjų V a. metų
Sirakūzuose, mes nieko daugiau nežinome apie šv. Liuciją, vis dėlto ji yra
viena garsiausių mergelių kankinių Vakaruose. VI a. šventosios populiarumas
buvo toks didelis, kad Sicilijos dvasininkai ir pirkliai įvedė jos kultą
Romoje. Liucija užėmė deramą vietą garsiųjų mergelių paminėjimo procesijoje šv.
Apolinaro Devintojo bazilikos šventoriuje Ravenoje. Jos vardas įrašytas šv.
Mišių Romos Kanone kartu su Agnietės, Cecilijos, Agotos vardais. Šv. Liucija
yra liaudies gerbiama ne tik Sicilijoje, bet ir visose Šiaurės šalyse: jos
šventė tarsi saulės spindulys sušvinta ilgoje žiemos naktyje.
Komentarai
Rašyti komentarą