3 MINUTĖS ADVENTUI - II Advento savaitės penktadienis


DIEVO ŽODIS

Iz 48, 17-19 – Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave moko, kas tau į gera, ir veda keliu, kuriuo turi eiti.
Mt 11, 16-19 Ir vis dėlto išmintis pasiteisina savo darbais.

BAŽNYČIOS ŽODIS

Šventojoje Trejybėje vienas Dieve, trokštu Tave taip mylėti, kaip dar viena žmogaus siela nemylėjo, ir nors esu keistai menka ir maža, vis dėlto savo pasitikėjimo inkarą nuleidau taip giliai į Tavo gailestingumo gelmę, – mano Dieve ir Kūrėjau. Nepaisydama didžiulio savo menkumo, nieko nebijau, bet turiu viltį amžinai giedoti šlovės giesmę. Tegu jokia siela neabejoja, nors būtų skurdžiausia, kol gyvena – kiekviena gali tapti didžia šventąja, nes didi yra Dievo malonės galia. Mes turime tik nesipriešinti Dievo veikimui... Nors mano skurdas didžiulis ir kalčių daugybė, bet pasitikiu Tavo gailestingumu, nes Tu esi gailestingumo Dievas ir per amžius nėra girdėta – nei žemė, nei dangus nepamena, kad Tavo gailestingumu pasitikinti siela būtų nuvilta. O gailesčio Dieve, Tu vienas gali mane išteisinti ir niekada manęs neatmesi, kai atgailaudama einu prie gailestingosios Tavo Širdies, kurios niekam neatsakei, nors būtų didžiausias nusidėjėlis.
Šv. Faustina

MALDA

Ateik, Šventoji Dvasia! Ateik, vieninga su Tėvu, Žodžiui patinkanti! Tu, tiesos Dvasia, esi šventųjų atlygis, sielų atgaiva, šviesa tamsybėse, varguolių turtas, mylinčiųjų lobis, alkstančių pasotinimas, klajojančių paguoda. Tu esi ta, kurioje slypi visi turtai.
 Ateik Tu, kuri nužengei į Mariją ir padarei, kad Žodis priimtų kūną, savo malone nuveik mumyse tą patį, ką tame kūne nuveikei malone ir prigimtimi.
Ateik Tu, kuri maitini kiekvieną skaisčią mintį. Tu esi visokio romumo šaltinis, bet kokio tyrumo viršūnė.
Ateik į mus ir nutolink nuo mūsų visas kliūtis, kad mes patys nenutoltume nuo Tavęs. Amen.

DIENOS ŠVENTASIS
Šv. Kryžiaus Jonas, kunigas ir Bažnyčios Mokytojas – privalomas minėjimas

Chuanas de Jepes Alvarezas (Juan de Yepes Alvarez) gimė 1542 m. Senojoje Kastilijoje. Po studijų Medinos jėzuitų mokykloje įstojo į šio miesto karmelitų vienuolyną. 1567 m. sutiko šv. Teresę Avilietę, kuri paskatino įsitraukti į Karmelio reformą. Tuomet jis pasivadino Kryžiaus Jonu ir pasiekė, kad būtų atidarytas reformuotas naujokynas vyrams. Nors Karmelio reforma kai kurių žmonių buvo blogai suprasta ir šventajam teko dėl to daug kentėti, bet ši kančia nuskaistino jo kaip mistiko sielą. Buvo įsteigta atnaujintos vienuolijos provincija, tačiau gyvenimo pabaigoje Kryžiaus Jonas buvo nušalintas nuo visų pareigų ir mirė vyresniųjų nemalonėje viename Andalūzijos vienuolyne 1591 m. Visu savo gyvenimu Kryžiaus Jonas liudijo mokymą, kurį išdėstė veikaluose „Kopimas į Karmelio Kalną“, „Tamsioji naktis“, „Dvasinė giesmė“.

Komentarai