DIEVO ŽODIS
Iz 40, 25-31– Jisai nepavargsta ir nepailsta; ir
jo išminties nesuvokti. Jėgų jis nuvargusiam teikia, stiprybės nusilpusiam
duoda.
Mt 11, 28-30– Mano jungas švelnus, mano našta
lengva
BAŽNYČIOS ŽODIS
Ak,
dabar suprantu, kokia tobula artimo meilė – tai pakanta kitų žmonių trūkumams,
mokėjimas nesistebėti jų silpnybėmis, rasti sau atsparos net ir mažiausiose jų
praktikuojamose dorybėse, o ypač supratau, kad toji meilė neturi būti slepiama
širdies gilumoje: „Niekas nevožia indu degančio žiburio, – pasakė Jėzus, – bet
jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose.“ Man atrodo, kad
tas žibintas vaizduoja artimo meilę, kuri privalo šviesti ir džiuginti ne tik
tuos, kurie yra man brangiausi, bet ir visus, kurie yra namuose, visus aliai
vieno.
Šv. Kūdikėlio Jėzaus
Teresė
MALDA
Mano
Viešpatie ir mano Dieve, atimk viską iš manęs, kas man kliudo ateiti pas Tave.
Mano
Viešpatie ir mano Dieve, duok man viską, kas man padėtų žengti pas Tave.
Mano
Viešpatie ir mano Dieve, atplėšk mane nuo manęs paties ir visą mane paimk savo
nuosavybėn.
DIENOS
ŠVENTASIS
Gvadelupės Švč. Mergelė
Marija – laisvas minėjimas.
1521
m. ginkluotoms Korteso pajėgoms pasidavė actekų civilizacijos sostinė. Po
dešimties metų įvyko Tepejako (į šiaurės vakarus nuo Meksiko) stebuklas: vienam
indėnui Jonui Didakui, neseniai atsivertusiam į krikščionybę, pasirodė Mergelė.
Ji prisistatė kaip Tikrojo Dievo Motina, davė nurodymus, kad vyskupas toje
vietoje pastatytų bažnyčią, ir paliko savo atvaizdą, stebuklingai atsispaudusį
ant Jono Didako apsiausto. Mažiau nei po dešimties metų šeši milijonai
meksikiečių ėmė laikyti Mariją savo Motina. Šis pasirodymas naujos tautos
istorijos puslapio pradžioje paliko neišdildomą pėdsaką Meksikos likime.
Gvadalupės Mergelė ir toliau lydėjo naciją visuose jos istorijos etapuose.
Kiekvienais metais didžiulė minia ant Tepejako kalvos meldžia Marijos
motiniškos pagalbos ir su pasitikėjimu sveikina ją kaip šeimų ir tautų
evangelizacijos žvaigždę, kaip čiabuvių bei vargšų užtarėją.
Komentarai
Rašyti komentarą