DIEVO ŽODIS
1 Jn 1, 1–4 – Gyvenimas pasirodė, ir mes regėjome
ir liudijame, ir skelbiame jums amžinąjį gyvenimą, kuris buvo pas Tėvą ir pasirodė
mums.
Jn 20, 1–8 – Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris
pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo.
BAŽNYČIOS ŽODIS
Šv.
Joną sieja ypatingas ryšys su kiekvienu Kristaus slėpinio aspektu. Apaštalas,
kuris ilsėjosi prie Viešpaties krūtinės per Paskutinę Vakarienę, kuris Kryžiaus
papėdėje priėmė Mariją savo motina ir kuris buvo pirmasis mokinys, įtikėjęs
Prisikėlimu, gali būti laikomas Velykų slėpinio teologu. Bet šv. Jonas yra ir
Įsikūnijimo slėpinio šauklys, žmogus, kuris Šv. Dvasios įkvėptas parašė: „Žodis
tapo kūnu, jis įkūrė savo buveinę tarp mūsų.“ Jonas gyveno Kristaus, kurį
sutiko Jordano pakrantėje, artumoje; drauge su Petru ir Jokūbu jis buvo
Kristaus Atsimainymo liudininkas ir dalyvavo Jo agonijoje; vienintelis iš visų
apaštalų, jis matė Mokytojo mirtį ir paguldė Jį į kapą. Šv. Jonas išsaugojo
visų tų įvykių prisiminimus, kurie turėjo nušviesti ilgą jo gyvenimą. Jis su
svaiginančia nuostaba suvokė, kad „Dievas yra meilė“ ir kad Viešpaties įsakymo
esmė yra meilė.
MALDA
Mylimasis
Kristaus Dievo apaštale, paskubėk padėti bejėgiams žmonėms.
Tas,
kuris tau leido ilsėtis ant Jo krūtinės, tave išklausys.
Ir
tu, o teologe, prašyk, kad išsisklaidytų pagoniški debesys,
prašyk
mums taikos ir begalinio gailestingumo. Amen.
DIENOS
ŠVENTASIS
Šv. Jonas, mylimasis
Viešpaties Mokinys – šventė.
Jonas
– ketvirtasis evangelistas, Zebediejaus ir Salomėjos sūnus, vyresnysis Jokūbo
brolis. Gimęs ir augęs Betanijoje, buvo žveju, tačiau greitai pasitraukė į
dykumą pas Joną Krikštytoją, kuris nurodė būsimam evangelistui Jėzų kaip
Mesiją. Pats Jėzus jį pakvietė tarnystei (Mt 4,21; Mk 16,19; Lk 5,10; Jn
1,35-40), Jonas tapo Jo mylimu mokiniu
(Jn 13,23). Kartu su kitais mokiniais – Jokūbu ir Petru – buvo Jėzaus
Atsimainymo (Mt 17,1-13; Mk 9,2-13; Lk 9,28-36) ir Jairo dukters prikėlimo (Mk
5,21-43, Lk 40,51) liudytoju, dalyvavo paskutinėje Jėzaus maldoje Getsemanės
sode (Mt 26,37; Mk 14,33), buvo įsūnytas Mergelės Marijos, kuria rūpinosi iki
pat jos mirties (Jn 19,25-27). Sekminių dieną gavęs Šventosios Dvasios
patepimą, jis skelbė Kristaus mokymą, bet iki Marijos užmigimo nesitraukė iš
Betanijos. Vėliau Jonas apsigyveno Mažojoje Azijoje, Efeze. Imperatoriaus
Domiciano buvo išsiųstas į Patmo salą, kur gavo apreiškimą apie pasaulio
ateitį, aprašytą „Apreiškimo (Apokalipsės)“ knygoje, kuri taip pat įeina į
Naujojo Testamento turinį. Jonas nugyveno ilgą gyvenimą ir mirė sulaukęs 113
metų. Pasak legendos, Evangeliją jis rašė labai senyvame amžiuje paprašytas
savo mokinių papildyti kitas tris Evangelijas. Jis išsirinko kitus Jėzaus
Kristaus gyvenimo momentus: jei ankstesni trys Evangelistai kalbėjo išimtinai
apie Jėzaus gyvenimą Galilėjoje, tai Jonas byloja apie Jo gyvenimą Judėjoje ir
Jeruzalėje, apie Jėzaus ginčus su rašto aiškintojais ir fariziejais tiesos bei
šventyklos temomis. Labiau paslaptinga ir pati ketvirtosios Evangelijos kalba,
daug dėmesio skirta Dievo Sūnaus įsikūnijimui. Plačiau nei kitose Evangelijose
čia pateikiamos Jėzaus kalbos, kreipimasis į mokinius, Jo kvietimais meilei
kaip išgelbėjimo keliui. Legenda tvirtina, kad senukas Jonas, kontempliuodamas
tiesą, diktavo Evangelijos tekstus savo mokiniui Prochorui. Apaštalas Jonas
buvo vienas iš nedaugelio Jėzaus – Dieviškos Išminties - žemiškojo gyvenimo
liudytojų ir likusį savo gyvenimą paaukojo šios Išminties tarnystei.
Neatsitiktinai jį vadina Teologu. Kiti du žymūs teologai - šv. Gregorijus
Nazianzietis (miręs 389 m.) ir šv. Simeonas Naujasis Teologas (miręs 1021 m.) -
tik vėliau gavo šį titulą. Jie tarnavo išminčiai, per kurią žmonėms atskleidė
Dieviškąjį Apreiškimą.
Komentarai
Rašyti komentarą