LITURGINIAI SKAITINIAI
1 Jn 2, 3–11 – Kas sakosi esąs šviesoje, o savo
brolio nekenčia, tas dar tebėra tamsoje. Kas myli savo brolį, tas pasilieka
šviesoje, ir jame nieko piktinančio nėra.
Lk 2, 22–35 – Dabar gali, Valdove, kaip buvai
žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo tavo
išgelbėjimą, kurį tu parengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti
ir tavosios Izraelio tautos garbę
BAŽNYČIOS ŽODIS
Bet
dar labiau dieviškos meilės žmonijai gelmė atsiskleidžia tuo, kad Dievo Sūnus
nužengė ieškoti žmogaus tada, kai šis nuo Jo bėgo. Tai Apaštalas skelbia šiais
žodžiais: „Juk iš tiesų jis suėmė ne angelus, o Abraomo palikuonis.“ (Žyd 2,
18) Šiuos žodžius šv. Jonas Auksaburnis komentuoja šitaip: „Jis nesako –
sutiko, bet – suėmė, pasinaudodamas persekiotojų, bandančių sugauti pabėgėlius,
metafora.“ Dievas nužengė iš dangaus suimti nuo jo bėgančio nedėkingo žmogaus.
Jis tarsi sako: „O žmogau! Pažvelk, niekas kita, tik meilė tau nuleido mane ant
žemės tavęs ieškoti. Kodėl bėgi nuo manęs? Pasilik su manimi, mylėk mane,
nesišalink manęs, nes aš labai tave myliu.“ Taigi, Dievas atėjo ieškoti
paklydusio žmogaus, ir kad žmogus lengviau galėtų suvokti šio savo Dievo meilę
jam ir mainais atiduotų savo meilę tam, kuris taip karštai jį mylėjo, Visagalis
panorėjo pirmą kartą regimai pasirodyti žmonėms kaip mielas kūdikis, paguldytas
šiauduose. „O, palaiminti šiaudai, gražesni už rožes ir lelijas – sušunka šv.
Petras Auksažodis. – Kokia žemė jus išaugino? O, kokia pavydėtina yra jūsų
dalia, būti gultu Dangaus Karaliui! Bet deja! – tęsia šventasis. – Deja! Jūs
esate šalti Jėzui. Jūs nežinote, kaip jį sušildyti šioje drėgnoje oloje, kur
jis dreba iš šalčio. Tačiau jūs esate ugnis ir liepsnos mums, nes jūs teikiate
mums meilės liepsną, kurios jokių upių vandenys niekada neužgesins.“
Šv.
Alfonsas Liguoris
MALDA
Dieviškasis
Kūdiki, po savo stebuklingojo gimimo Betliejuje Tu panorėjai visame pasaulyje
paskleisti savo beribį gailestingumą ir todėl dangaus ženklais pašaukei
išminčius prie savo prakartėlės. Ji tapo karališku Tavo sostu. Tu meiliai
priėmei šventuosius vyrus, kurie pakluso Tavo dieviškam šaukimui, atskubėjo pas
Tave ir parpuolę pagarbino Tave – taikos Kunigaikštį, žmonių Atpirkėją, tikrąjį
Dievo Sūnų. Patrauk ir mus savo gerumu ir visagalybe, apšviesk mūsų protą,
sustiprink mūsų valią, uždek mūsų širdis, kad Tave pažintume, Tau tarnautume
bei Tave mylėtume šiame gyvenime ir taip taptume verti Tave amžinai regėti
būsimajame. Amen.
DIENOS
ŠVENTASIS
Šv. Tomas Beketas,
vyskupas ir kankinys – laisvas minėjimas.
Šv.
vyskupas Tomas Beketas (1118–1170) gimė Londone, turtingų Normandijos pirklių
šeimoje. Studijavo Paryžiuje; grįžęs talkino tėvui, taip pat dirbo miesto ižde,
vėliau Kenterberio arkivyskupo rūmuose. Studijavo teisę Bolonėje. 1155 m.
Henrikas II paskyrė jį kancleriu. Buvo labai ambicingas, troško kopti karjeros
laiptais. Vėliau, tapęs dvasininku, labai pasikeitė, atsisakė visų privilegijų.
Ėmė gyventi kaip asketiškas vienuolis; vilkėjo ašutinę, atsidėjo maldai,
atgailai, gailestingumo darbams ir ryžtingai pasipriešino karaliaus bandymams
apriboti Bažnyčios autonomiją. Dėl to, kad gynė teisingumą ir Bažnyčios teises,
buvo priverstas palikti vyskupo sostą ir buvo ištremtas iš Anglijos. Po šešerių
metų grįžęs į tėvynę patyrė daug negandų. Karaliaus Henriko II pareigūnų per
pamaldas katedroje nukirstas kardu.
Komentarai
Rašyti komentarą