Paskutinės
Advento dienos (nuo gruodžio 17 iki gruodžio 23 d.) turi savitą ir ypatingai
gražią bei turtingą liturginę praktiką – tai taip vadinamieji didieji O
priegiesmiai – tai yra Vakarinės liturginės valandos (Vesperes) Švč. Mergelės
Marijos giesmės (Magnificat) antifonos. Kiekvieną vakarą, ši antifona, visada
prasidedanti kreipiniu O, šaukiasi ateinančio Viešpaties vis skirtingu titulu.
Šios
liturginės praktikos ištakos yra judėjų liturgijoje, kur į VIEŠPATĮ kasdien kreipiamasi 18 O priegiesmių
malda. Krikščioniškoje liturgijoje šie
priegiesmiai atsirado turbūt V – VI a., Romos liturgijoje. Juos mini penktasis
Toledo susirinkimas (636 m.). Priegiesmiai buvo giedami per Apreiškimo Mergelei
Marijai oktavą, kuri tuo metu buvo švenčiama 8 dienos prieš Kalėdas. Maždaug
VIII a. jie pasiekė Milaną, vėliau Galiją.Nuo XI a. juos giedoti jau privaloma
Magnificat metu.
SKAITINYS:
Išėjau iš
Aukščiausiojo burnos
ir tarsi migla
apdengiau žemę.
Gyvenau dangaus
aukštybėse,
ir mano sostas buvo
debesies stulpe.
(Sir 24, 3)
ANTIFONA
O SAPIENTIA, quae ex ore Altissimi prodiisti, attingens a fine usque ad finem,
fortiter suaviterque disponens omnia: veni ad docendum nos viam prudentiae.
„O IŠMINTIE, išėjusi iš Aukščiausiojo lūpų, siekianti nuo vieno žemės krašto
iki kito, veiksmingai visa valdanti; ateik ir išmokyk mus eiti suvokimo keliu.
MALDA
Mus skubančius pasitikti Tavo Sūnaus
Viešpatie, tenestabdo žemiški troškimai, bet lai dieviškosios išminties paguoda
tegul padaro mus Tavo malonės bičiuliais. Per Kristų mūsų Viešpatį.
Komentarai
Rašyti komentarą