SKAITINYS
Todėl
pats Viešpats duos jums ženklą: Štai ta mergelė laukiasi, – ji pagimdys sūnų ir
pavadins jį Emanuelio vardu. (Iz 7,14)
MĄSTYMAS
Kad
laimėtų žmonių palankumą, jis apsirėdė grynai pagal žmonių būdą, ir pasirodė
tarp mūsų apsirengęs žmogiška prigimtimi: „Jis ir išore tapo kaip visi žmonės“
(Fil 2, 7). Šitaip jis norėjo atskleisti savo meilės žmonėms gylį: „Išganingoji
Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms“ (Tit 2, 11). „Žmogus manęs nemyli, –
tarsi sakytų Dievas, – nes jis manęs nemato. Aš noriu tapti jo regimas ir
kalbėtis su juo; taip priversiu jį mane pamilti“ „Jis buvo matomas žemėje ir
vaikščiojo žmonių tarpe“ (Bar 3, 38). Dieviškoji meilė žmogui yra nepaprasta,
ir tokia ji buvo nuo pat amžių: „Aš mylėjau tave amžina meile, todėl aš
pasigailėdamas pritraukiau tave prie savęs.“ (Jer 31, 3) Bet iki šiol nežinota,
kokia didi ir nesuvokiama ji iš tiesų yra. Ji pasireiškė tuomet, kai Dievo
Sūnus pasirodė kaip kūdikis, gulintis tvarte ant šiaudų ryšulio: „Pasirodė mūsų
Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė žmonėms.“ (Tit 3, 4). Graikiškame tekste
rašoma: „Pasirodė ypatinga Dievo meilė žmonėms.“ Šv. Bernardas rašo, kad nuo
pat pradžios Dievo galybė buvo regima pasaulio sukūrime, o jo išmintis –
pasaulio valdyme, bet tik vėliau, Žodžio Įsikūnijime pasirodė, koks didis yra
Jo gailestingumas. Kol žmonės neišvydo Dievo, žmogaus pavidalu nužengusio į
žemę, tol jie negalėjo suvokti idėjos apie dieviškąjį gerumą. Todėl Jis
apsivilko mirtinguoju kūnu, kad, pasirodydamas kaip žmogus, aiškiai apreikštų
žmonėms savo gailestingumą.
Šv. Alfonsas Liguoris
MALDA
K.
Žodis tapo kūnu.
A.
Ir gyveno tarp mūsų.
Melskimės.
Dieve, Tavo vienatinis Sūnus apsireiškė mūsų žmogiškame kūne. Mes regėjome, kad
jis ir išore tapo mums lygus – duok mums, meldžiame Tave, kad jis perkeistų
mūsų vidų. Jis gyvena ir viešpatauja per amžių amžius. Amen.
Tėve mūsų. Sveika
Marija. Garbė Dievui. Tikiu.
Komentarai
Rašyti komentarą