SKAITINYS
Ir
išgirdau galingą balsą, skambantį nuo sosto: „Štai Dievo padangtė tarp žmonių.
Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais. 4 Jis
nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio
nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“. O Sėdintysis
soste tarė: „Štai aš visa darau nauja!“
(Apr
21, 3-5)
MĄSTYMAS
Bet
dar labiau dieviškos meilės žmonijai gelmė atsiskleidžia tuo, kad Dievo Sūnus
nužengė ieškoti žmogaus tada, kai šis nuo Jo bėgo. Tai Apaštalas skelbia šiais
žodžiais: „Juk iš tiesų jis suėmė ne angelus, o Abraomo palikuonis.“ (Žyd 2,
18) Šiuos žodžius šv. Jonas Auksaburnis komentuoja šitaip: „Jis nesako –
sutiko, bet – suėmė, pasinaudodamas persekiotojų, bandančių sugauti pabėgėlius,
metafora.“[15] Dievas nužengė iš dangaus suimti nuo jo bėgančio nedėkingo
žmogaus. Jis tarsi sako: „O žmogau! Pažvelk, niekas kita, tik meilė tau nuleido
mane ant žemės tavęs ieškoti. Kodėl bėgi nuo manęs? Pasilik su manimi, mylėk
mane, nesišalink manęs, nes aš labai tave myliu.“ Taigi, Dievas atėjo ieškoti
paklydusio žmogaus, ir kad žmogus lengviau galėtų suvokti šio savo Dievo meilę
jam ir mainais atiduotų savo meilę tam, kuris taip karštai jį mylėjo, Visagalis
panorėjo pirmą kartą regimai pasirodyti žmonėms kaip mielas kūdikis, paguldytas
šiauduose.
Šv. Alfonsas Liguoris
MALDA
K.
Žodis tapo kūnu.
A.
Ir gyveno tarp mūsų.
Melskimės.
Dieve, Tavo vienatinis Sūnus apsireiškė mūsų žmogiškame kūne. Mes regėjome, kad
jis ir išore tapo mums lygus – duok mums, meldžiame Tave, kad jis perkeistų
mūsų vidų. Jis gyvena ir viešpatauja per amžių amžius. Amen.
Tėve mūsų. Sveika
Marija. Garbė Dievui. Tikiu.
Komentarai
Rašyti komentarą