3 MINUTĖS KALĖDOMS - II KALĖDŲ SAVAITĖS KETVIRTADIENIS - ŠVČ. JĖZAUS VARDAS


DIEVO ŽODIS

1 Jn 2, 29–3, 6 – Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame!
Jn 1, 29–34 – Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!

BAŽNYČIOS ŽODIS

Kas myli, neturi kito tikslo mylėdamas, kaip kad būti mylimas. Taigi Dievas, taip labai mus mylėdamas, netrokšta iš mūsų nieko daugiau, tik, kaip pažymi Šv. Bernardas, mūsų meilės. „Kai Dievas myli, jis netrokšta nieko kito, kaip tik būti mylimas.“ Todėl šventasis mus ragina: „Jis davė pažinti savo meilę, kad galėtų patirti tavo.“ O, žmogau, kad ir kas tu būtum, tu pažinai Dievo meilę, kuri privertė jį tapti žmogumi, už tave kentėti ir mirti. Kiek ilgai truks, kol Dievas iš tavo darbų pažins tavo meilę Jam? O! Iš tiesų, kiekvienas žmogus, matydamas Dievą, apsivilkusį kūnu, pasirinkusį gyventi tokį pilną kančių bei pažeminimų gyvenimą ir sutikusį mirti tokia gėdinga mirtimi, turėtų užsidegti tokio atsidavusio Dievo meile. „Kadgi tu praplėštumei dangų ir nužengtumei! Nuo tavo veido tirptų kalnai,... vanduo degtų ugnimi.“ (Iz 64, 1). O, kad tu teiktumeis, mano Dieve (taip maldavo pranašas prieš Amžinajam Žodžiui nužengiant į žemę), palikti dangų, nužengti pas mus ir tapti žmogumi! O, tada, matydami tave kaip vieną iš jų tarpo, kalnai ištirptų, žmonės pašalintų visas kliūtis, įveiktų visus sunkumus, laikydamiesi tavo įsakymų bei patarimų; vandenys degtų ugnimi! O, iš tiesų tu uždegtum tokią liepsną žmogaus širdyje, kad net labiausiai atšalusios sielos užsidegtų tavo šventa meile. Ir iš tikrųjų, po Dievo Sūnaus Įsikūnijimo kaip nuostabiai dieviška meilė nušvito daugeliui mylinčių sielų!
Šv. Alfonsas Liguoris

MALDA

Švenčiausiasis Jėzaus Varde, būk mano širdyje, būk mano lūpose, būk mano kalbose! Švenčiausiasis Jėzaus Varde, nušviesk mano protą, apvalyk mano vaizduotę, sustiprink mano valią! Švenčiausiasis Jėzaus Vardas tebūna manyje, tebūna virš manęs, tebūna priešais mane, tebūna šalia manęs! Jis tebus visose mano mintyse, žodžiuose ir darbuose. Švenčiausiasis Jėzsus vardas tesaugo mane nuo visų piktojo puolimų ir pagundų. Švenčiausiasis Jėzaus Vardas teapgina mane nuo sunkių minčių, nuo bet kokio nusivylimo ir nevilties. Švenčiausiasis Jėzaus Vardas tebus mano nepajudinama viltis, mano jėga ir stiprybė, mano pasitikėjimas gyvenime ir mirtyje. Amen.

ŠVENTĖS ISTORIJA

Švenčiausiasis Jėzaus Vardas visada buvo gerbiamas Bažnyčioje nuo pat pirmųjų amžių, tačiau tik XIV a. pradėtas minėti liturgijos apeigose. Šv. Bernardinas Sienietis († 1444), padedamas kitų brolių, ypač Alberto Sarteaniečio († 1450) ir Bernardino Feltreniečio († 1494), su dideliu užsidegimu skleidė šį pamaldumą, kol pagaliau oficialiai buvo įsteigta liturginė šventė. Pirmiausia 1530 metais popiežius Klemensas VII leido Mažesniųjų brolių ordinui per šv. Mišias ir Liturgines valandas švęsti Švenčiausiąjį Jėzaus Vardą. Toliau plintant šiam pamaldumui, 1721 metais popiežius Inocentas XIII suteikė šią galimybę ir visai Katalikų Bažnyčiai. Ši šventė būdavo minima pirmąjį sausio sekmadienį, o popiežiui Jonui Pauliui II atnaujinus Romos mišiolą ji nustatyta sausio 3 d.

Komentarai