DIEVO ŽODIS
Iz 60, 1–6– Tautos keliaus prie tavosios
šviesos, karaliai – prie tau užtekėjusio spindesio. Pakelki akis, pažvelki
aplinkui: visi štai renkasi pas tave keliauti.
Ef 3, 2–3a. 5–6– pagonys kartu su žydais yra
paveldėtojai, priklauso bendram kūnui ir drauge laukia pažado Kristuje Jėzuje
iš Evangelijos.
Mt 2, 1–12– Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija
ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino.
BAŽNYČIOS ŽODIS
Šie
Išminčiai seka paskui žvaigždę nesvarstydami; jie, būdami labai išmintingi,
liaujasi tokie būti, idant paklustų šviesai, kuri pranoksta jų šviesą. Jie
laiko nieku savo patogumus, savo reikalus, žmonių kalbas. Ką galima manyti apie
juos? Jie eina nežinodami kur; kuo tapo šių žmonių, valdžiusių kitus, išmintis?
Koks patiklumas! Koks neprotingumas! Koks aklas ir fanatiškas uolumas! Šitaip
turėjo būti kalbama apie juos, matant, kaip jie išvyksta. Bet jie nepaiso nei
žmonių paniekos, nei sutryptos savo reputacijos, nepaiso net ir savo išminties,
kuri juos apleidžia, liudijimo. Jie sutinka būti laikomi bepročiais ir neturėti
kuo pasiteisinti net sau. Jie leidžiasi į ilgą ir varginančią kelionę
nežinodami, ką ras. Tiesa, jie mato nepaprastą žvaigždę; tačiau kiek daug yra
kitų žmonių, išmanančių žvaigždžių judėjimą, kuriems ši žvaigždė neatrodo
turinti ką nors nepaprasta! Vien tik šie Išminčiai yra širdies gelmės apšviesti
ir sujaudinti. Vidinė gryno tikėjimo šviesa juos veda užtikrinčiau nei
žvaigždės šviesa. Taigi nenuostabu, kad jie lengvai pagarbina varganą vaikelį,
gulintį ėdžiose. O, kokie jie tapo maži, šie žemės didžiūnai! Kokia sutrikusi
ir priblokšta jų išmintis! Argi čia, o Išminčiai, yra tai, ko pagarbinti jūs
atvykote iš tolimiausių Rytų? Žindančio ir verkiančio kūdikio? Man atrodo, kad
girdžiu juos atsakant: „Dievo išmintis apakina mūsiškę. Kuo labiau mūsų
garbinimo objektas atrodo niekintinas, tuo labiau Dievas vertas, kad mes
nusižemintume ir pagarbintume tą objektą“. O Išminčiai, reikėjo, kad jūs
taptumėte tikrais vaikais, idant atrastumėte tikrąjį Dievą vaikelyje Jėzuje!
Pranciškus
Fenelonas
MALDA
Meilusis
Kūdikėli Jėzau, vedančios žvaigždės parodytas trims Išminčiams, ant Motinos
kelių jų pagarbintas ir apdovanotas paslaptingomis dovanomis: auksu, smilkalais
ir mira, pasigailėk mūsų!
Pasigailėk
mūsų, Kūdikėli Jėzau, pasigailėk mūsų!
ŠVENTĖS
ISTORIJA
Kristaus
epifanija – apsireiškimas pasauliui – yra daugialypis. Todėl Bažnyčia pamėgo
Kalėdų laiku švęsti dvi sekas įvykių, kurie Jėzuje palaipsniui atskleidė Dievo
Sūnų, tapusį žmogumi. Vieni įvykiai susiję su jo gimimu ir vaikyste, kiti
ženklina jo viešojo gyvenimo pradžią. Tarp vaikystės įvykių pats
reikšmingiausias yra išminčių atvykimas į Betliejų; tarp vėlesnių – Viešpaties
Krikštas Jordane. Išminčių atvykimas patraukė dėmesį labiau nei piemenų
atėjimas, nes anie žmonės atvyko iš už Izraelio ribų, iš tolimų Rytų.
Komentarai
Rašyti komentarą