DIEVO ŽODIS
Įst 26, 4–10– Viešpats išgirdo mūsų šauksmą ir
išvydo mūsų vargą, sunkaus darbo naštą bei priespaudą. Jis išvedė mus iš Egipto
savo tvirta ranka ir iškeltu žastu, įvarydamas siaubą stebuklingais ženklais.
Rom 10, 8–13- Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko,
nes tas pats visų Viešpats, turtingas visiems, kurie jo šaukiasi: „Kiekvienas,
kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas“.
Lk 4, 1–13– Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus
grįžo nuo Jordano, ir Dvasia jį vedžiojo po dykumą keturiasdešimt dienų, ir jis
buvo velnio gundomas.
BAŽNYČIOS ŽODIS
15.
Būtų gėda, viską palikus, vėl imti rūpintis tuo pačiu. O tai reiškia, kad, kai
išeini, nereikia gręžiotis atgal.
16.
Klausykis, ką Viešpats pasakė tam jaunuoliui, kuris beveik visus įsakymus
vykdė: „Vieno tau trūksta – parduok visą, ką turi, ir pinigus išdalyk vargšams,
save padaryk vargšu, kad galėtum išmaldą priimti iš kitų“ (plg. Lk 18, 22; Mt
19, 21).
17.
Būkime atidūs ir dėmesingi sau, kad, nusprendę eiti siauruoju keliu, iš tikrųjų
neklaidžiotume plačiajame. Siaurasis kelias yra šis: apriboti pilvo norus,
atlikti naktinius stovėjimus, saikingai gerti vandenį ir valgyti duoną, būti
pajuokiamam, pakęsti priekaištus, atsisakyti savo valios, kentėti išpuolius,
nesiskųsti, kai esi smerkiamas, išdidžiai pakelti apmaudą, kai esi
skriaudžiamas, nesisieloti, kai apkalba, nepykti, kada teisia, ir nusižeminti,
kai žemina. „Palaiminti einantys šiuo keliu, nes jų yra dangaus karalystė“
(plg. Mt 5, 3–12).
18.
Kas galvoja, kad nebeturi aistros kokiam nors daiktui, o jį praradęs savo
širdyje liūdi, tas pats save apgaudinėja ir gundo.
Šv. Jonas Klimakas
MALDA
O
gerasis Jėzau, dėl savo didžio gailestingumo, pasigailėk manęs! O meilingasis
Jėzau, meldžiu Tave per tą brangųjį Tavo Kraują, kurį panorėjai išlieti už
nusidėjėlius, nuplauk visas mano nedorybes, pažvelk į mane vargšą ir nevertą,
besišaukiantį Tavo šventojo Vardo! Todėl, Jėzau, išgelbėk mane dėl savo
šventojo Vardo. Amen.
GAVĖNIOS
SEKMADIENIS
Krikščionybė
nėra vienintelė religija, pabrėžianti susilaikymo svarbą norint priartėti prie
Dievo. Ramadano pasninko metu islamas iš tikinčiųjų pareikalauja asketinės
disciplinos, kurią šiandien priimtų nedaugelis krikščionių. Tokia žydams yra
Išpirkimo diena. Krikščionių Gavėniai būdinga tai, kad jos prasmė yra sekti
Kristumi. „Man patinka neturtas, nes Jis jį mėgo“ (B. Pascal). Galima pridurti:
aš atgailauju, nes Jis pasninkavo.
Tad
šį pirmąjį Gavėnios sekmadienį pabrėžiama, jog visų pirma svarbiausia sutikti
Kristų dykumoje. Jėzaus, praleidžiančio dykumoje keturiasdešimt dienų,
buvojančio kartu su žvėrimis, pasninkaujančio, velnio gundomo, po to angelų
apsupto, paveikslas visai Dievo tautai tarnauja kaip vertingas pavyzdys.
Kiekvieno širdyje jis nuskamba kaip kvietimas į dykumą: žmogus atsigręžia į
Dievą, pagilina savo santykį su Juo tik tada, kai sutinka įžengti į tam tikras
gilios tylos zonas, kad maitintųsi Jo žodžiu, kovotų su blogio jėgomis. Ten jis
„išmoksta alkti Kristaus – tikrosios ir gyvosios duonos, ilgėtis Jo“ (KM plg.
lot. orig.) ir „atskleidžia mūsų protui Kristaus išminties gelmes“ (PM).
Krikščioniškai
išgyvename Gavėnią tik tada, kai „žiūrime į Jėzų, savo tikėjimo vadovą ir
ištobulintoją“ (Žyd 12, 2). Tai meilės darbas, meilės Kristui ir visiems tiems,
kuriuos jis vadina savo broliais ir seserimis.
Komentarai
Rašyti komentarą