DIEVO ŽODIS
Pr 15, 5–12. 17–18 – Išsivedė Dievas Abramą laukan ir
tarė: „Pažvelk į dangų ir suskaityk žvaigždes, jei tik įstengsi jas
suskaityti“. Ir jam pasakė: „Tokie skaitingi bus tavo palikuonys“. Abramas
tikėjo Viešpačiu, ir tai jam Viešpats įskaitė teisuman.
Fil 3, (17–19). 20 – 4,
1 - Tuo tarpu mūsų
tėvynė danguje, ir iš ten mes laukiame Išgelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus,
kuris pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną ta
galia, kuria jis sau visa palenkia.
Lk 9, 28b–36 – O iš debesies aidėjo balsas: „Šitas mano
išrinktasis Sūnus, jo klausykite!“ Balsui nuskambėjus, Jėzus liko vienas.
BAŽNYČIOS ŽODIS
16.
Nepasiduok savęs aukštinimo dvasiai ir nieko neslėpdamas visas savo nuodėmes
išpažink dvasios tėvui, nes jei pats savęs neišstatysi gėdai, tai neįmanoma bus
išsilaisvinti nuo amžinosios gėdos. Apsinuogink prieš dvasios gydytoją ir
nesigėdyk jam pasakyti: „Tėve, tai mano žaizda, ji atsirado ne dėl kieno nors
kaltės, bet dėl mano tinginystės, niekas dėl to nėra kaltas – nei žmogus, nei
dvasia, nei kūnas, nei dar kas nors, tai tik mano apsileidimas.“
17.
Jonas Krikštytojas žmonėms, kurie ėjo pas jį krikštytis, pirmiausia liepdavo
atlikti išpažintį ir jos reikalaudavo ne dėl savęs, bet dėl jų pačių
išsigelbėjimo.
18.
Atgailaujantiesiems pats baisiausias dalykas yra suirzęs sumišimas, nes per atgailą
reikalaujama didelio nusižeminimo, o susierzinimas – tai didelio savęs
išaukštinimo požymis.
19.
Saulės spindulys, per plyšį prasiskverbęs į kambarį, taip viską apšviečia, kad
tampa matomos net ir smulkiausios dulkelės, tvyrančios ore. Panašiai yra ir
tuomet, kada Dievo baimė aplanko širdį – ji parodo visas nuodėmes.
Šv. Jonas Klimakas
MALDA
Mano
Jėzau, aš myliu Tave iš visos širdies. Man skaudu, kad aš taip dažnai
įžeisdavau Tavo begalinį gerumą. Tavo malonės padedamas, ryžtuosi ateityje
niekuomet Tavęs nebeskaudinti. Nors ir būdamas visiškas vargšas, nuo šiol
visiškai pasišvenčiu Tau, atiduodu ir paaukoju Tau visą savo valią, visus savo
širdies polinkius ir troškimus bei visa, kas man priklauso. Tad nuo šiandien
valdyk mane ir tai, kas yra mano taip, kaip Tau patinka! Aš netrokšiu nieko
kito, tik Tavo šventosios meilės, ištvermės iki galo ir tobulo Tavo valios
įvykdymo.
GAVĖNIOS
SEKMADIENIS
Gavėnia
yra glaustas krikščioniško gyvenimo paveikslas tiek, kiek ji yra Dievo
ieškojimas ir Dievo atradimas Jėzuje Kristuje.
Dievo
ieškojimas labai aiškiai išreiškiamas įžangos priegiesmyje: „Tavo, Viešpatie,
veido aš ieškau. Nuo manęs savo veido neslėpki“ (ĮP). Nuo tada, kai Dievas
pirmą kartą apsireiškė Abraomui, žmonės eina geru keliu ieškodami to, kuris tuo
pat metu yra ir Visų Švenčiausias, ir Artimiausias. Lemiamas susitikimas įvyko,
kai Dievas žmonėms prabilo per Jėzų iš Nazareto: „Šitas yra mano mylimasis
Sūnus. Klausykite jo!“ (KP) ir per jį atskleidė jiems garbę, į kurią juos
kviečia (PM).
Kontempliavus
Viešpatį Jėzų Kristų ant Atsimainymo kalno, kaip tai darė Petras, Jokūbas ir
Jonas, belieka sekti jį nuolankiai patarnaujantį žmonėms ir jo neapleisti jam
kopiant į Golgotą. Bet ryškios šviesos akimirkos „nuskaidrina dvasios žvilgsnį“
(PM), kai tematome „vieną Jėzų“ (Evangelija) ir girdime didelį lygumos šurmulį.
Komentarai
Rašyti komentarą