3 MINUTĖS GAVĖNIAI - II savaitės šeštadienis


DIEVO ŽODIS

Mch 7, 14–15. 18–20 – Ir vėl jis mūsų pasigailės, užmynios mūsų kaltybę. Visas mūsų nuodėmes jūros gelmėsna sumesi.
Lk 15, 1–3. 11–32 – tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs ir vėl atsirado!

BAŽNYČIOS ŽODIS

6. Kai demonai nugalės sielą ir proto šviesa bus užtemdyta, tuomet mumyse neliks nei į Dievą sutelkto dėmesio, nei blaivaus mąstymo, nei išminties, nei gėdos, o jų vietą užims širdies kietumas, nejautrumas, nesupratimas ir aklumas.
7. Siela piktojo yra apvagiama tuomet, kada slapta yra apžavima širdis ir blogį priimame už gėrį. Sielos žudymas yra kūniško proto numarinimas įninkant į nereikalingus ir blogus darbus; tai Dievo baimės, sąžinės ir dvasinio jausmo nuslopinimas mirtinomis nuodėmėmis. Sielos mirtis yra puolimas į neviltį, nusižengus Dievo įstatymui.
8. Tegul drąsinasi visi tie, kurie vergavo aistroms ir atgailavo! Nors jie ir į visas duobes buvo įkritę bei visokių negalių buvo apsėsti, tačiau pasveikę taps šviesuliais – visų gydytojais ir mokytojais. Patys laimėję kovą jie galės paaiškinti kiekvienos aistros rūšis ir savybes, savo patirtimi gelbėdami tuos, kurie yra arti nuopuolio.
Šv. Jonas Klimakas

MALDA

Aš garbinu Tave, amžinasis Sūnau, ir dėkoju Tau už tą begalinę meilę, dėl kurios Tu įsikūnijai dėl manęs, gimei tvarte, užaugai dailidės dirbtuvėse ir teikeisi kęsti alkį, troškulį, šaltį, nuovargį, sunkumus, panieką, persekiojimą, plakimą, erškėčius, vinis ir mirtį ant kieto kryžiaus medžio. Dėkoju Tau, kartu su visa Tavo Bažnyčia, kovojančia ir triumfuojančia, už tą begalinę meilę, dėl kurios Tu įsteigei Švenčiausiąjį Sakramentą kaip maistą mano sielai.

DIENOS ŠVENTASIS
Šv. Turibijus Mongrovietis, vyskupas – laisvas minėjimas

Šv. Turibijus Mongrovietis (1538–1606), Limano vyskupas. Jis buvo pasaulietis, patyręs teisininkas, kilimo iš Ispanijos. Tapęs vyskupu, degdamas apaštališku uolumu, išvyko į Ameriką. Daugelį kartų, dažnai pėsčias, aplankė plačią vyskupiją, uoliai rūpinosi jam pavestais tikinčiaisiais, dvasininkijoje pasitaikančius piktnaudžiavimus ir papiktinimus panaikindavo sinodais. Ryžtingai gynė Bažnyčią, dėl to buvo suimtas ir perduotas provincijos valdytojui. Ištvėręs daugelį kankinimų, pelnė kankinio vainiką.

Komentarai