DIEVO ŽODIS
Joz 5, 9a. 10–12 – Šiandien nustūmiau nuo jūsų Egipto
gėdą
2 Kor 5, 17–21 - Kristaus vardu mes maldaujame: „Susitaikinkite
su Dievu!“ Tą, kuris nepažino nuodėmės, jis dėl mūsų padarė nuodėme, kad mes
jame taptume Dievo teisumu.
Lk 15, 1–3. 11–32 – vaikeli,
tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo. Bet reikėjo puotauti bei
linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs ir atsirado!
BAŽNYČIOS ŽODIS
35.
Kaip semdami vandenį iš šaltinio kartais nepastebimai pasemiame ir rupūžę, taip
ir siekdami dorybių dažnai patys nepastebėdami įgyjame ir slaptoje įpintas
aistras. Taip su meile susipina pasileidimas, su protingu svarstymu – perdėtas
griežtumas, su išmintimi – vylingumas, su romumu – įtarinėjimai, lėtumas,
tingumas, nepaklusnumas, su džiaugsmu – savimonė, su viltimi – tinginystė, su
vidine tyla – liūdesys ir tinginystė, su tyrumu – kartėlis, su išmintingu
nusižeminimu – perdėtas drąsumas, o už jų visų kaip užnuodytas maistas slypi
puikybė.
36.
Nereikia liūdėti, jei ko nors prašydami iš Viešpaties, to iš karto negauname ir
ilgai nebūname išklausomi. Pats Viešpats norėtų, kad visi žmonės vienu akies
mirksniu taptų be žalingų aistrų, tačiau sutinka mūsų laisvos valios
pasipriešinimą.
37.
Visiems Dievo prašantiesiems, tačiau to negaunantiesiems tai nesuteikiama dėl
kokios nors priežasties: arba dėl to, kad prašo anksčiau laiko; arba dėl to,
jog prašo virš savo galimybių; arba dėl savo puikybės; arba dėl to, kad gavę
tai, ko prašo, imtų didžiuotis arba dvasiškai apsileistų.
Šv. Jonas Klimakas
MALDA
O
Viešpatie Jėzau, garbinu Tave, prisikėlusį iš numirusių, žengiantį į dangų ir
sėdintį Tėvo dešinėje. Meldžiu Tave, kad būčiau vertas ten įeiti paskui Tave ir
būti Tau atiduotas. Amen.
GAVĖNIOS
SEKMADIENIS
Artėja
diena, kai iš naujo išgyvensime Dievo ir žmonijos sutaikymą Kristuje. Drauge su
aklo gimusio pagydymu (A m.), su Jėzaus apreiškimu Nikodemui: „Dievas taip
pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų“ (B m.), su palyginimu apie sūnų
palaidūną (C m.) Evangelija metai iš metų mums padeda nuvokti beribę širdies
didybę mūsų Dievo, apie kurį pranašas Joelis mums bylojo Pelenų trečiadienį,
kad „Jis maloningas ir gailestingas, atlaidus ir geraširdis“. Todėl liturgija
šiandien prasideda kvietimu džiaugtis. Šis džiaugsmas leidžia tarsi iš anksto patirti
velykinį džiūgavimą: „Džiaukis, Jeruzale! Skubėkite į būrį visi, kurie mylite
ją; pradžiukite, kurie tik buvote nuliūdę!“ (ĮP). Tačiau kopimas į Jeruzalę dar
nebaigtas. Todėl mes prašome Viešpatį „apšviesti mūsų širdis savo malonės
spinduliais“ (KM) ir padėti „artėjančias Velykų šventes pasitikti uoliu
pamaldumu ir ryžtingu tikėjimu“ (PM). Džiaugsmas, uolesnė meilė, gyvesnis mūsų
solidarumo su kitais, ypač su besirengiančiais Krikštui broliais ir seserimis,
suvokimas, – štai ką mums atneša Laetare (lot. „džiaukis“) sekmadienis įpusėjus
Gavėniai.
Komentarai
Rašyti komentarą