PELENŲ DIENA
DIEVO ŽODIS
Jl 2, 12–18
Persiplėškite
širdis, o ne drabužius. Atsiverskite į Viešpatį, savo Dievą, nes jis maloningas
ir gailestingas, atlaidus ir geraširdis, jautrus dėl nelaimės.
2 Kor 5, 20 – 6, 2
Štai
dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena!
Mt 6, 1–6. 16–18
Kai
tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui,
esančiam ten, slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.
Gavėnia anksčiau prasidėdavo tik pirmą
Gavėnios sekmadienį, tą dieną, kai Bažnyčioje skaitoma apie Jėzaus gundymą
dykumoje. Kristus pasninkavo keturiasdešimt dienų, ir šis skaičius buvo
pasirinktas kaip matas, nustatantis metų laikotarpį, per kurį krikščionys,
katechumenai ar pakrikštytieji atgailaudami dvasiškai rengėsi Velykų šventei.
Tarp pirmo gavėnios sekmadienio ir Velykų yra šešios savaitės, iš viso 42
dienos. Tačiau šeši sekmadieniai niekada nebuvo pasninko dienos, todėl iš tiesų
lieka tik 36 atgailos dienos. Šiam skaičiui papildyti tradicijoje netrukus
prigijo paprotys gavėnią pradėti trečiadienį prieš pirmą sekmadienį, ir ši
diena tapo Pelenų diena. Šios dienos Mišiose skaitomi trys skaitiniai, kaip ir
sekmadieniais bei iškilmių dienomis. Pranašo Joelio kvietimas Dievo tautai
susirinkti bei visa bendruomene atgailauti ir raginimas iš visos širdies
atsiversti (pirmas skaitinys) parengia klausytis šv. Pauliaus, maldaujančio
„Kristaus vardu“: „Susitaikinkite su Dievu“, nes „dabar palankus metas“ (antras
skaitinys). Galiausiai Evangelijoje Jėzus moko, kaip nusiteikus dera duoti
išmaldą, melstis ir pasninkauti. Svarbiausia šios dienos apeiga, be jokios
abejonės, yra pelenų barstymas, simbolizuojantis gavėnios kaip atgailos
laikotarpio pradžią. Šiuo judesiu Bažnyčia pirmiausia nori priminti, kad
„dulkės esame ir dulkėmis virsime“. Juk po pirmos žmonių nuodėmės mūsų
prigimtis tapo silpna ir nuodėminga, mes patekome mirties valdžion. Tačiau
Jėzuje Kristuje mums teikiamas išganymas. Kad jį gautume, mes raginami
„atsiversti ir tikėti Evangelija“. Katechumenams gavėnia suteikia progą pirmą
kartą įžengti į atsivertimo ir tikėjimo pagilinimo kelią prieš krikštijantis
Velykų naktį. Tuo pačiu keliu kasmet žengia ir kiti krikščionys, norėdami
atitaisyti kitų laikų silpnybes ir apsileidimus. Pasak Benedikto XVI, mums
visiems „gavėnia yra proga ‚iš naujo tapti’ krikščionimis, nuolat keičiantis
viduje ir vis labiau pažįstant bei mylint Kristų“. Tai leis mums per Velykas
atnaujinti krikšto pažadus ir gauti daugiau malonių.
BAŽNYČIOS ŽODIS
Iš šventojo popiežiaus
Klemenso I Laiško korintiečiams
Būkime
nuolankios širdies, broliai, išsižadėkime bet kokio išdidumo, puikybės,
kvailybės, pykčių ir darykime, kaip yra parašyta. Nes Šventoji Dvasia sako:
Išminčius tenesididžiuoja savo išmintimi, nei stipruolis tenesigiria savuoju
stiprumu, nei turtuolis tenesipuikuoja savo turtais, bet kas nori girtis,
tesigiria Viešpačiu, kad gali jo ieškoti, vykdyti jo teisingumą ir teisumą.
Ypač dera prisiminti Viešpaties Jėzaus žodžius, kuriais jis mus mokė būti
ramius ir kantrius.
MALDA
Suteik
mums, Viešpatie, paramos krikščioniškąją gyvenimo kovą pradėti šventu pasninku,
kad susitvardymas padarytų mus tvirtus grumtis su piktojo pagundomis. Prašome
per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą