DIEVO ŽODIS
1 Jn 1, 1–4
Gyvenimas
pasirodė, ir mes regėjome ir liudijame, ir skelbiame jums amžinąjį gyvenimą,
kuris buvo pas Tėvą ir pasirodė mums.
Jn 20, 1–8
Tuomet
įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir
įtikėjo.
BAŽNYČIOS ŽODIS
Taigi
Gyvenimas pasirodė kūne; ir taip pasirodė dėl to, kad Gyvenimas, iki tol
regimas tik širdimi, būtų regimas ir akimis ir gydytų širdis. Mat Žodis regimas
vien širdimi, o kūnas regimas kūno akimis. Galėjome matyti kūną, bet negalėjome
matyti Žodžio: Žodis tapo kūnu, kad jį regėtume ir kad mumyse pagytų visa, kas
kliudo matyti Žodį. Mes liudijame, – jis tęsė, – ir skelbiame jums amžinąjį
gyvenimą, kuris buvo pas Tėvą ir pasirodė mums, tai yra pasirodė tarp mūsų;
aiškiau būtų pasakyti „pasirodė mums“. Ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir
jums. Įdėmiai pasvarstykite: Ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir jums. Jie
matė Viešpatį, esantį kūne, išgirdo jo lūpomis ištartus žodžius ir juos mums
paskelbė. Taigi, ir mes girdėjome, tik nematėme.
Šv. Augustinas
MALDA
Mylimasis
Kristaus Dievo apaštale, paskubėk padėti bejėgiams žmonėms.
Tas,
kuris tau leido ilsėtis ant Jo krūtinės, tave išklausys.
Ir
tu, o teologe, prašyk, kad išsisklaidytų pagoniški debesys,
prašyk
mums taikos ir begalinio gailestingumo. Amen.
DIENOS
ŠVENTASIS
Šv. Jonas, mylimasis
Viešpaties Mokinys – šventė.
Jonas
– ketvirtasis evangelistas, Zebediejaus ir Salomėjos sūnus, vyresnysis Jokūbo
brolis. Gimęs ir augęs Betanijoje, buvo žveju, tačiau greitai pasitraukė į
dykumą pas Joną Krikštytoją, kuris nurodė būsimam evangelistui Jėzų kaip
Mesiją. Pats Jėzus jį pakvietė tarnystei (Mt 4,21; Mk 16,19; Lk 5,10; Jn
1,35-40), Jonas tapo Jo mylimu mokiniu
(Jn 13,23). Kartu su kitais mokiniais – Jokūbu ir Petru – buvo Jėzaus
Atsimainymo (Mt 17,1-13; Mk 9,2-13; Lk 9,28-36) ir Jairo dukters prikėlimo (Mk
5,21-43, Lk 40,51) liudytoju, dalyvavo paskutinėje Jėzaus maldoje Getsemanės
sode (Mt 26,37; Mk 14,33), buvo įsūnytas Mergelės Marijos, kuria rūpinosi iki
pat jos mirties (Jn 19,25-27). Sekminių dieną gavęs Šventosios Dvasios
patepimą, jis skelbė Kristaus mokymą, bet iki Marijos užmigimo nesitraukė iš
Betanijos. Vėliau Jonas apsigyveno Mažojoje Azijoje, Efeze. Imperatoriaus
Domiciano buvo išsiųstas į Patmo salą, kur gavo apreiškimą apie pasaulio
ateitį, aprašytą „Apreiškimo (Apokalipsės)“ knygoje, kuri taip pat įeina į
Naujojo Testamento turinį. Jonas nugyveno ilgą gyvenimą ir mirė sulaukęs 113
metų. Pasak legendos, Evangeliją jis rašė labai senyvame amžiuje paprašytas
savo mokinių papildyti kitas tris Evangelijas. Jis išsirinko kitus Jėzaus
Kristaus gyvenimo momentus: jei ankstesni trys Evangelistai kalbėjo išimtinai
apie Jėzaus gyvenimą Galilėjoje, tai Jonas byloja apie Jo gyvenimą Judėjoje ir
Jeruzalėje, apie Jėzaus ginčus su rašto aiškintojais ir fariziejais tiesos bei
šventyklos temomis. Labiau paslaptinga ir pati ketvirtosios Evangelijos kalba,
daug dėmesio skirta Dievo Sūnaus įsikūnijimui. Plačiau nei kitose Evangelijose
čia pateikiamos Jėzaus kalbos, kreipimasis į mokinius, Jo kvietimais meilei
kaip išgelbėjimo keliui. Legenda tvirtina, kad senukas Jonas, kontempliuodamas
tiesą, diktavo Evangelijos tekstus savo mokiniui Prochorui. Apaštalas Jonas buvo
vienas iš nedaugelio Jėzaus – Dieviškos Išminties - žemiškojo gyvenimo
liudytojų ir likusį savo gyvenimą paaukojo šios Išminties tarnystei.
Neatsitiktinai jį vadina Teologu.
Komentarai
Rašyti komentarą