Sausio 27 d. – Pal. Jurgis Matulaitis, vyskupas –
privalomas minėjimas
Kol 1, 24
Dabar
aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus ir savo kūne papildau, ko dar trūksta
Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia.
Gimė
1871 m. Lūginės kaime netoli Marijampolės. Dėl ligos jaunystėje patyrė daug
sunkumų. Pasižymėjo pamaldumu, kantrybe ir skvarbiu protu. 1898 m. buvo
įšventintas kunigu. Visa širdimi atsidavė sielų ganymui, teologijos studijoms;
įgijęs daktaro laipsnį, buvo pakviestas dėstyti Peterburgo seminarijoje ir
akademijoje. Po kelerių metų pasitraukė iš akademijos ir uoliai triūsdamas
atkūrė Marijonų kongregaciją. 1918 m. buvo įšventintas Vilniaus vyskupu,
neramiais laikais buvo tikras įvairių tautų dvasininkų ir tikinčiųjų ganytojas.
1925 m. atsisakė Vilniaus vyskupo pareigų ir buvo paskirtas Lietuvos
apaštališkuoju vizitatoriumi. Daug nuveikė steigiant bažnytinę Lietuvos
provinciją ir ėmėsi kitų darbų. Mirė 1927 m. sausio 27 d., palaidotas Kauno
arkikatedros kriptoje. 1934 m. jo kūnas perkeltas į Marijampolės bažnyčią. 1987
m. popiežius Jonas Paulius II jį paskelbė palaimintuoju.
Iš palaimintojo vyskupo
Jurgio Dvasinio dienoraščio
Argi
neprivalome eiti tenai, kur būtų galima kuo daugiau dėl Dievo pasipelnyti, kur
daugiausiai sielų išganyti, tai yra tenai, kur didžiausia bedievystė, paleistuvystė,
tikėjime atšalimas, nuo Bažnyčios atitolimas. Ar neturėtume stengtis visur
įlįsti, įsibrukti, kur tik galima kas nors dėl Kristaus ir jo Bažnyčios
pasipelnyti... Jei vienos durys uždarytos, kitas sau prasiręskime, kad šviesa
įeitų. Šventoji Katalikų Bažnyčia, tikroji Kristaus karalija ant žemės,
karščiausiai mano numylėtoji! Jei tave užmirščiau, tegul būna užmiršta mano
dešinioji, tegul mano liežuvis pridžiūsta prie gomurio, jei aš tavęs
neatsiminčiau, jei aš tavęs nelaikyčiau, mano mieliausioji Motina, už visų
didžiausią savo linksmybę! Tasai šauksmas tebūnie nuolatiniu mano širdies
šauksmu.
MALDA
Dieve,
tu palaimintojo vyskupo Jurgio širdį uždegei karšta Kristaus ir jo Bažnyčios
meile; suteik, meldžiame, malonę, kad mes, jo pavyzdžio skatinami ir užtarimo
remiami, ištikimai sektume Kristumi ir savo gyvenimą aukotume jo mistinio Kūno
– Bažnyčios ugdymui. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą