Sausio 21 d. - Šv. Agnietė, mergelė ir kankinė -
privalomas minėjimas
1Kor 1, 27
Bet
Dievas pasirinko, kas pasauliui atrodo kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas
pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus.
Romietė
mergaitė šv. Agnietė, būdama 12–15
metų amžiaus, buvo nukankinta apie 305 m. Diokleciano persekiojimų metais.
Patys Agnietės tėvai pasakojo, kad ji pabėgo iš namų ir nuėjo išpažinti savo
tikėjimo valdžios akivaizdoje. Po šio įvykio šv. Agnietė buvo pasmerkta būti
sudeginta ant laužo ir nukirsdinta.
Jaunos krikščionės panašumas į Dievo Avinėlį (Agnus – lot. Avinėlis) yra giliai
simboliškas: per Agnietės auką paaukotasis Avinėlis toliau garbina Dievą savo
krauju. Todėl silpną paauglę parėmė Kristaus jėga. Liovusis persekiojimams
krikščionija žavėjosi šios mergaitės tikėjimo liudijimu ir, pasak šv. Jeronimo,
„netrukus visomis kalbomis buvo giedama giriant šv. Agnietę“.
Iš šventojo vyskupo
Ambraziejaus traktato Apie mergeles
Pasakojama,
kad ji buvo nukankinta dvylikos metų. Koks niekingas žiaurumas, nė kiek
nepagailėjęs jaunutės mergaitės, tačiau didi galybė tikėjimo, radusio, kas jį
paliudytų tokiame jauname amžiuje. O ji nepabūgo kruvinų budelių rankų,
nesudrebėjo, kai traukomos girgždėjo sunkios grandinės; visą kūną atidavė
įsiutusio kareivio kardui, mirties dar nepažinusi, bet jai pasiruošusi; o
prievarta tempiama ant aukuro, ji vidur liepsnų ištiesė Kristui rankas ir šiame
šventvagiškame žaizdre pažymėjo Viešpaties nugalėtojo pergalės ženklą; štai jos
kaklas ir abi rankos apkaustomos geležimi, tačiau nė vienas apkaustas negalėjo
suspausti gležnučių jos kūno narių. Nuotaka taip nebūtų skubėjusi į santuokos
guolį, kaip mergelė džiaugsmingai žengė į nuosprendžio vietą, skubiais
žingsniais, galvą pasidabinusi ne susuktomis garbanomis, bet Kristumi, ne
žiedelių vainikais, bet dorybėmis. Visi verkė, o ji neašarojo. Daugelis
stebėjosi, kad taip netausodama dar nepatirto savo gyvenimo padovanojo jį taip
lengvai, tarsi jį jau būtų pabaigusi. Visi stebėjosi, kad tokia dieviškumo
liudytoja tapo toji, kuri dėl savo amžiaus dar negalėjo spręsti pati. Kokių
gąsdinimų ėmėsi budelis, kad ją įbaugintų, kokių meilikavimų, kad ją palenktų,
kokių pažadų, kad ji už jo tekėtų! Bet ji atšovė: „Sužadėtinio įžeidimas yra
tikėtis, kad patiks kitas; kas mane pirmas išsirinko, tas ir gaus. Ko delsi,
žmogžudy? Tepražūna kūnas, kurio gali geisti akys, – aš jo nenoriu.“ Ji
atsistojo, pasimeldė, nulenkė kaklą. Galėjai matyti, kad budelis nustėro, lyg
pats būtų buvęs nuteistas; sudrebėjo žmogžudžio dešinė, išblyško veidas
išsigandus svetimos žūties, kai mergelė nepabūgo savosios.
MALDA
Visagali
amžinasis Dieve, tu pasirenki, kas pasauliui atrodo silpna, kad sugėdintum
galiūnus; mums, šventosios kankinės Agnietės gimimą dangui minintiems, suteik
jos tikėjimo tvirtybės. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą