Mt 19, 21
Jei
nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį
danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane.
Antanas (251/252–356 m.) jaunas Aukštutinio
Egipto krikščionis, neseniai buvo paveldėjęs savo šeimos turtą, kai įeidamas į
bažnyčią išgirdo Evangelijos žodžius: „Jeigu nori būti tobulas, eik, parduok ką
turi, išdalink vargšams ir sek paskui mane.“ Jis išėjo ir tučtuojau pakluso
Viešpaties žodžiui. Po to šv. Antanas pasitraukė į dykumą, kur sulaukė garbingo
amžiaus – šimto metų. Jis niekada nesigailėjo savo apsisprendimo, kurį padarė
būdamas dvidešimties. Vienumoje šventasis gyveno didvyrišką savęs atsižadėjimo,
vis radikalesnio vidinio laisvėjimo gyvenimą, kovodamas su tamsybių
kunigaikščiu; ir jis rado laimę neturėdamas kitų turtų, tik Dievą, ir mylėdamas
jį labiau už viską. Šv. Antanas tapo dvasiniu tūkstančių vienuolių tėvu: visų
tų, kuriuos patraukia absoliuto ieškojimas. Mirė 356 m.
Iš šventojo Antano Gyvenimo, kurį parašė šventasis vyskupas
Atanazas
Po
tėvų mirties Antanas liko vienut vienas su savo mažyte sesute. Būdamas
aštuoniolikos ar dvidešimties metų, ėmė rūpintis namais ir seserimi. Nepraslinkus
nė šešiems mėnesiams po tėvų mirties, kaip įprastai jis keliavo į Viešpaties
namus širdyje svarstydamas apie tai, kaip apaštalai viską palikę nusekė paskui
Išganytoją, ir apie tuos, kurie, kaip rašoma Apaštalų darbuose, išpardavę savo
nuosavybę, nešė prie apaštalų kojų pinigus, kad šie būtų išdalyti
skurstantiems; taip pat apie didžią viltį, kuri tokiems žmonėms yra skirta
danguje. Visa tai širdyje svarstydamas jis įžengia bažnyčion, ir taip atsitiko,
kad tuo metu buvo skaitoma Evangelija, ir jis išgirdo Viešpatį anam turtuoliui
pasakius: Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tuomet
ateik, sek paskui mane ir turėsi lobį danguje. Antanui pasirodė, tarytum šie
šventi dalykai jam buvo priminti Dievo valia ir perskaitytoji ištrauka skirta
kaip tik jam. Skubiai išėjęs iš Viešpaties namų, jis kaimo gyventojams veltui
atidavė iš šeimos paveldėtą nuosavybę (o turėjo tris šimtus derlingų ir gražių dirvų),
kad ši jam ir seseriai nebūtų našta. Išpardavęs visą kilnojamąjį turtą, gautus
didelius pinigus jis išdalijo vargšams, tik truputį paliko seseriai. Vėl nuėjęs
bažnyčion, išgirdo Viešpatį Evangelijoje bylojant: Nesirūpinkite rytdiena.
Nebegalėdamas tenai ilgiau išbūti, jis išėjo ir atidavė likusią dalį
silpniesiems. Sesutę
patikėjo pažįstamoms bei patikimoms mergelėms ir įkurdino pas jas, kad ji ten
būtų išauklėta. O pats nuo tol šalia savo namų ėmė gyventi asketinį gyvenimą
ir, visaip saugodamasis, kantriai laikėsi griežtos gyvensenos.
MALDA
Dieve,
tu šventajam abatui Antanui davei malonę tyruose tau tarnauti griežtu
atsiskyrėlio gyvenimu; jam užtariant, padėk ir mums, savęs išsižadėjus, tave
mylėti labiau už viską. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą