Mt 19, 29
kiekvienas,
kas paliko namus, brolius, seseris, tėvą, motiną, vaikus, dirvas dėl manęs,
gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą.
XIII
a. gyvenę septyni broliai, jauni prekeiviai vilna florentiečiai, buvo Švč.
Mergelės Marijos brolijos nariai. Matydami savo tautiečių sumaterialėjimą ir
palaidą gyvenimo būdą, jie pasitraukė į Senarijo kalną, esantį aštuoniolika
kilometrų nuo Florencijos, kad gyventų neturte ir atgailautų pagal šv. Augustino
regulą, atsidėtų kontempliacijai drauge su Mergele Marija – evangelinio
gyvenimo ir dalyvavimo Kristaus slėpinyje sektinu pavyzdžiu. Septyni broliai
taip pat darbavosi siekdami sutaikyti savo pernelyg dažnai susipriešinusius
tėvynainius. Toks šventumo siekimo idealas patraukė daugelį ir nuo XIII a.
vidurio Marijos Servitų ordinas suklestėjo Toskanoje. Vienas iš septynių brolių
Bonfilijas Monaldis tapo generaliniu vyresniuoju, o Aleksis mirė paskutinis,
perkopęs šimtą metų 1310 m. vasario 12 d., kaip liudija tradicija.
Iš Legendos apie Servitų
(Švenčiausiosios Mergelės Marijos tarnų) ordino kilmę
Gyveno
septyni vyrai, verti didžios pagarbos ir pripažinimo, kuriuos mūsų Ponia
sujungė tarsi septynias žvaigždes ir iš jų sielos bei kūno vienybės pradėjo
savo ir savo tarnų Ordiną. Tad
jie užkopė į Senarijaus kalną, jo viršuje pasistatė tinkamą namelį ir į jį
persikėlę ėmė gyventi bendruomenėje. Ten jie mąstė ne tik apie tai, kaip jiems
patiems pasiekti šventumą, bet ir kaip pritraukti naujų narių į mūsų Ponios per
juos įsteigtą naująjį Ordiną. Nutarę pasikviesti naujų brolių, keletą priėmė,
ir šitaip mūsų Ordinas išaugo. Pradžioje mūsų Ponios įsteigtas, jis mūsų brolių
santarve buvo pastatytas ir jų neturtu išsaugotas.
MALDA
Įkvėpk
mums, gerasis Dieve, šventųjų Brolių pamaldumo, su kuriuo jie Dievo Gimdytoją
nuoširdžiai garbino ir žmones prie tavęs vedė. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų
Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą