Vasario 14 d. - Šv. Kirilas, vienuolis ir Metodijus,
vyskupas, - Europos Globėjai - šventė
Liturginiai skaitiniai
Apd 13, 46–49
Pirmiausia
jums turėjo būti skelbiamas Dievo žodis, bet kadangi jūs jį atmetate ir patys
laikote save nevertais amžinojo gyvenimo, tai mes kreipiamės į pagonis. Taip
mums liepė Viešpats: 'Paskyriau tave, kad būtum šviesa pagonims, kad gelbėtum
juos iki pat žemės pakraščių'“.
Lk 10, 1–9
Pjūtis
didžiulė, o darbininkų maža. Todėl prašykite pjūties šeimininką siųsti
darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp
vilkų.
Konstantinas ir
Metodijus gimė apie
825 m. Tesalonikuose. Po studijų Konstantinopolyje patriarchas Potijus juos
pasiuntė į Moraviją, kur jie labai sėkmingai apaštalavo, išvertė Bibliją ir
šventė liturgiją slavų kalba. Tačiau lotyniškų apeigų vokiečių misionieriai
juos apskundė popiežiui Mikalojui I ir teko vykti į Romą teisintis (868 m.).
Romoje, šv. Bonifaco ir Alekso prie Aventino bažnyčioje, Konstantinas davė
vienuolystės įžadus priimdamas Kirilo vardą; po kiek laiko jis mirė. Metodijus
buvo įšventintas Sirmijumo (dabar Serbijoje) arkivyskupu ir kaip popiežiaus
legatas pasiųstas evangelizuoti visų slavų tautų. Jam vėl teko patirti vokiečių
vyskupų atšiaurumą, bet jo apaštalavimas buvo labai sėkmingas. Jam mirus
Velehrade (Čekija) 885 m., jo laidotuvių pamaldose skambėjo lotynų, graikų ir
slavų kalbos. Abu brolius, gerbiamus kaip slavų apaštalus, Jonas Paulius II
1980 m. paskelbė Europos globėjais.
Iš slavų kalba parašyto
Konstantino gyvenimo
Konstantinas,
[būsimasis] Kirilas, nepakėlęs darbų naštos, susirgo. Kai prisiartino valanda
gauti atilsį ir keliauti į amžinąsias buveines, jis meldėsi iškėlęs Dievop
rankas, taip pro ašaras kalbėdamas: „Viešpatie, mano Dieve, tu sukūrei angelų
luomus ir dvasių galybes, ištiesei skliautą, sutvirtinai žemę ir visa, kas yra,
iš nebūties pažadinai į būtį; tu visuomet išklausai tuos, kurie vykdo tavo
valią, tave garbina ir laikosi tavo įsakymų; išklausyk mano maldą ir išsaugok
ištikimą savo kaimenę, kuriai vadovauti pavedei mane, netinkamą ir nevertą tavo
tarną. Tada visus pabučiavęs šventu pabučiavimu, tarė: „Garbė Dievui, kuris
neatidavė mūsų į neregimų priešų nasrus, bet sutraukė jų tinklą ir išgelbėjo
mus nuo pražūties.“ Ir tada užmigo Viešpatyje, išgyvenęs keturiasdešimt dvejus
metus. Popiežius paliepė susirinkti visiems Romoje esantiems graikams ir
prisijungti prie romėnų, kad nešini žvakėmis jie giedotų ir lydėtų jo palaikus
taip, lyg jis būtų buvęs popiežius. Taip jie ir padarė.
MALDA
Dieve,
šventųjų brolių Kirilo ir Metodijaus triūsu apšvietęs slavų tautas, giliai
įdiek į mūsų širdis savo mokslą, kad tvirtai tave tikėtume ir vieningai
išpažintume. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą