DIEVO
ŽODIS
Iz
52, 13–53, 12
Visi mes lyg avys buvome paklydę,
kiekvienas savu keliu ėjo. Bet Viešpats
jam leido sau prisiimti visų mūsų kaltę. Jis buvo kankinamas, bet noriai
pakluso, burnos nepravėrė. Kaip tyli ėriukas vedamas pjauti, kaip avis tyli
kerpama, taip jis nepratarė žodžio.
Žyd
4, 14–16; 5, 7–9
Būdamas Sūnus, jis savo kentėjimuose
išmoko klusnumo ir, pasiekęs tobulumą, visiems, kurie jo klauso, tapo amžinojo
išganymo priežastimi.
Jn
18, 1–19, 42 – Viešpaties kančios istorija pagal Joną
Tada, žinodamas, jog viskas įvykdyta,
ir kad išsipildytų Rašto žodžiai, Jėzus tarė: „Trokštu!“ Tenai stovėjo indas,
pilnas perrūgusio vyno. Jie pakėlė ant izopo lazdelės kempinę, pamirkytą vyne,
ir prinešė prie jo lūpų. Paragavęs vyno, Jėzus tarė: „Atlikta!“ Ir nuleidęs
galvą, atidavė dvasią.
BAŽNYČIOS
ŽODIS
Iš
šventojo vyskupo Jono Auksaburnio Katechezių
Iš jo šono ištekėjo kraujo ir vandens.
Aš noriu, kad tu, klausytojau, nepristigtum dėmesio ir įsigilintum į šitokių
paslapčių esmę. Turiu dar tau atskleisti mistinę, paslėptąją prasmę. Jau
sakiau, kad vanduo ir kraujas buvo krikšto ir Eucharistijos simbolis. O
Bažnyčia remiasi būtent šiais sakramentais, atgimdančiu nuplovimu ir Šventosios
Dvasios atnaujinimu, taigi, krikštu ir Eucharistija, kurie yra ištryškę iš jo
šono. Tad iš savo šono Kristus pastatydino Bažnyčią, kaip iš Adomo šono buvo
sukurta jo žmona Ieva.
MALDA
Viešpatie, pažvelk maloniai į šią tavo
šeimą, už kurią mūsų Viešpats Jėzus Kristus nesvyruodamas pasidavė į kankintojų
rankas ir prisiėmė kryžiaus kančią. Jis, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja
Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.
Komentarai
Rašyti komentarą