Didysis
Šeštadienis yra tylos diena. Bažnyčia gedi savo Sužadėtinio ir budi prie Jo
Kapo. Šiandien išgyvenamas Kristaus nužengimas į pragarus, - pas žmonijos
teisiuosius protėvius, kad ir jiems būtų paskelbta Geroji Naujiena.
Nusileidus
saulei ir sutemus, imama švęsti Velyknakčio liturgija, - visų vigilijų Motina.
Apsiausta šviesos, Bažnyčia išgyvena Kristaus prisikėlimo slėpinį.
BAŽNYČIOS
ŽODIS
Iš
senosios Šventojo ir didžiojo šeštadienio homilijos
Kas čia dedasi? Šiandien žemėje stojo
didelė tyla; didelė tyla ir vienatvė; didelė tyla, nes miega Karalius; žemė
nutirpo iš baimės ir tylėjo, nes Dievas užmigo kūne ir pažadino tuos, kurie
miegojo nuo amžių. Dievas numirė kūne ir supurtė pragarus. Taigi jis išeina
ieškoti pirmojo tėvo it pražuvusios avies. Jis nori aplankyti tuos, kurie sėdi
niūrioje tamsoje ir mirties šešėlyje; kalinio Adomo ir kartu kalinčios Ievos iš
skausmų išvaduoti ateina Dievas ir jo Sūnus. Viešpats įžengė pas juos, nešinas pergalingais
kryžiaus ginklais. Pamatęs jį, pirmasis tėvas Adomas neteko žado ir ėmė
daužytis krūtinę; ir kitiems sušuko: „Mano Viešpats su mumis visais.“
Atsakydamas Kristus tarė Adomui: „Ir su tavo dvasia.“ Tada, paėmęs už rankos,
Viešpats jį drąsina tokiais žodžiais: „ Pabusk, kuris miegi, kelkis iš
numirusių, ir apšvies tave Kristus. Aš esu tavo Dievas, kuris dėl tavęs tapau
tavo sūnumi; dėl tavęs bei tavo palikuonių aš dabar kalbu ir savo galia liepiu
visiems supančiotiems: Išeikite. Ir skendintiems tamsybėse: Būkite apšviesti.
Ir miegantiems: Kelkitės. O tau įsakau: Pabusk, kuris miegi. Juk tave sukūriau
ne tam, kad supančiotas tūnotum pragaruose. Kelkis iš numirusių; aš esu
mirusiųjų gyvenimas. Kelkis, mano rankų kūriny; kelkis, mano atvaizde, kuris
esi sukurtas pagal mano paveikslą. Kelkis, eikime iš čia; tu esi manyje ir aš
tavyje, mudu esame vienas ir nedalomas asmuo. Dėl tavęs aš, tavo Dievas, tapau
tavo sūnumi; dėl tavęs aš, Viešpats, prisiėmiau tavo – tarno išvaizdą; dėl
tavęs aš, kuris esu virš dangaus, atėjau žemėn ir nusileidau po žeme; dėl
tavęs, žmogau, aš tapau lyg žmogus be pagalbos, laisvas tarp mirusių; dėl
tavęs, kuris pasitraukei iš sodo, aš sode buvau išduotas žydams ir sode
nukryžiuotas. Pažvelk į mano apspjaudytą veidą, ką
aš pakėliau, kad tau sugrąžinčiau pirmykštį gyvenimą, kurį į tave buvau
įkvėpęs. Pažvelk į mano sumuštus skruostus, ką aš patyriau, kad tavo sugedusią
prigimtį atkurčiau pagal savo paveikslą. Pažvelk į mano išplaktą nugarą, ką
iškentėjau, kad nuimčiau tavo nuodėmių naštą, užkrautą tau ant nugaros. Pažvelk
į mano rankas, vinimis tvirtai prikaltas prie kryžiaus medžio dėl tavęs, kuris
kitados piktavališkai ištiesei ranką į medį. Aš užmigau ant kryžiaus, ir mano
šoną pervėrė ietis dėl tavęs, kuris užmigai rojuje ir suteikei iš savo šo no
gyvybę Ievai. Mano šonas pagydė tavo šono skausmą. Mano miegas išvaduos tave iš
pragarų miego. Mano ietis pažabojo į tave atgręžtą ietį. Kelkis, eime iš čia.
Priešas tave išsivedė iš rojaus žemės; aš gi tave nebe rojuje, bet dangaus
soste pasodinsiu. Jis tave atskyrė nuo medžio, kuris buvo tik gyvenimo
provaizdis; aš gi, kuris esu gyvenimas, susivienijau su tavimi. Paskyriau
cherubinus, kad jie kaip tarnai tave saugotų; o dabar mano valia cherubinai
tave garbins taip, kaip garbinamas Dievas. Tau pastatytas cherubinų sostas, jau
stovi pasirengę nešikai, įrengtas miegamasis, suruoštos vaišės, papuoštos
amžinybės palapinės ir buveinės, atverti laimės lobiai, nes Dangaus karalystė
yra paruošta nuo amžių.“
MALDA
Visagali amžinasis Dieve, tavo vienatinis
Sūnus nužengė į pragarus ir iš ten garbingai atsikėlė. Suteik malonę, kad tavo
tikintieji, krikštu su juo palaidoti, su juo prisikėlę pasiektų amžiną
gyvenimą. Jis, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir
viešpatauja per amžius.
Komentarai
Rašyti komentarą