Spalis 5 d.
Šv.
Faustina Kovalska, mergelė – privalomas minėjimas
Jn 19, 33
Priėję
prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jie nebelaužė jam blauzdų, 34 tik
vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.
Helena Kovalska gimė 1905 m. Lenkijoje. 1925 m. pradėjo postulatą
Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyne Varšuvoje. Po amžinųjų įžadų
atvyko į Vilnių. Visą gyvenimą ėjo virėjos, sodininkės ir durininkės pareigas;
nuolatinėje vienybėje su Dievu ji patirdavo Jėzaus bei šventųjų apsireiškimus
ir juos aprašė savo dienoraštyje. Šv. Faustina Kovalska mirė būdama 33 metų,
paaukojusi sveikatą ir gyvybę už nusidėjėlių atsivertimą ir įvykdžiusi savo
misiją – skelbti Viešpaties gailestingumą.
Iš šventojo popiežiaus
Jono Pauliaus II Homilijos per šv. Faustinos Kovalskos kanonizaciją
Apvaizda
lėmė, kad šios nuolankios Lenkijos dukros gyvenimas būtų visiškai susietas su
XX amžiaus istorija, amžiaus, kurį ką tik užbaigėme. Būtent tarp dviejų
pasaulinių karų Viešpats jai patikėjo savojo gailestingumo žinią. Tie, kas
prisimena, kas dalyvavo tų metų įvykiuose ir kas patyrė siaubingus kentėjimus,
palietusius milijonus žmonių, gerai žino, kokia būtina gailestingumo žinia. Jėzus
kalbėjo seseriai Faustinai: „Žmonija tol neras ramybės, kol su pasitikėjimu
nesikreips į dieviškąjį gailestingumą.“ Ši žinia nėra nauja, tačiau galime ją
laikyti ypatinga šviesos dovana, padedančia mums intensyviau gyventi Velykų
Evangelija, pateikti ją kaip šviesos spindulį mūsų laikų vyrams ir moterims.
MALDA
Visagali
amžinasis Dieve, tu išrinkai šventąją Faustiną skelbti neišmatuojamų tavo
gailestingumo turtų, padėk mums, jos pavyzdžiu sekantiems, visiškai pasitikėti
tavo gailestingumu ir ištvermingai vykdyti krikščioniškos meilės darbus.
Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą