Lapkritis 16 d. – Švč.
Mergelė Marija Gailestingumo Motina– Iškilmė
Iz 9, 1–3. 5–6
Tauta,
gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą, gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo
šviesybė.
Gal 4, 4–7
Dievas
atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ Taigi tu
jau nebe vergas, bet įsūnis.
Jn 19, 25–27
Pamatęs
stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo
sūnus!“
Gailestingumo Motinos šventė greta rugsėjo 8 d. švenčiamos Šilinės yra viena iš
dviejų didelių iškilmių, susijusių su ypatinga Mergelės Marijos globa Lietuvai.
Pasak liturgijoje dažnai kartojamo Salve Regina – „Sveika karaliene“
priegiesmio, Mergelė Marija tikrai yra Mater Misericordiae – Gailestingumo
Motina. Jau pirmą savo egzistencijos akimirką apsaugota nuo gimtosios nuodėmės
ir tapusi Šventosios Dvasios sužadėtine, Marija nuostabiai patyrė Dievo
gailestingumo pilnatvę. Per Apreiškimą ištardama fiat –„tebūnie“, ji sutiko
bendradarbiauti su Viešpačiu išganymo plano įvykdyme. Vėliau, stovėdama prie
Kryžiaus, ji tapo ne tik Jėzaus, bet ir Bažnyčios bei visų žmonių motina.
Marija su didžiule meile žvelgia į visą žmoniją. Todėl ji gauna iš Dievo
didžiausių malonių tiems, kurie, kaip mylimasis apaštalas Jonas, „priima ją pas
save“ ir pripažįsta savo motina. Ji leidžia stipriau patirti Dievo
gailestingumą tokioms šalims, kaip Lietuva, kurios pasišvenčia jai ir kurių
žmonės pratę dažnai šauktis jos pagalbos.
Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos
Gailestingumo Motinos paveikslas, nežinomo dailininko tapytas apie 1620–1625
m., nuo to laiko kabojo ant Vilniaus sienos rytinių vartų. Tačiau jo ypatingo
viešo gerbimo pradžia sietina su 1655–1661 m. karų su Maskva laikotarpiu.
Saugodami miesto vartus, Vilniaus gyventojai meldė Marijos užtarimo. Sakoma,
kad naktimis virš miesto danguje pasirodydavęs Aušros Vartų Dievo Motinos
atvaizdas. Atsidėkojant už globą, 1671 m. paveikslas imtas puošti auksuoto
sidabro drabužiu. Paveikslui pastatyta ir medinė koplyčia, saugojusi nuo
lietaus, vėjo ir piktadarių. Šiai sudegus 1712–1715 m., pastatyta nauja mūrinė
koplyčia, šiek tiek rekonstruota 1829 m.
Pirmos ypatingos iškilmės Aušros Vartų Dievo Motinai
pagerbti surengtos po 1706 m. gegužės 18 d. Vilniaus gaisro. Nuo 1735 m. Aušros
Vartuose lapkričio antrą savaitę imta švęsti Dievo Motinos Globos šventę. Ji
išaugo į iškilmingus aštuonias dienas trunkančius atlaidus, 1773 m. popiežiui
Klemensui XIV suteikus tam reikalingas privilegijas. 1927 m. liepos 2 d. Aušros
Vartų Marija vainikuota popiežiaus Pijaus XI palaimintais aukso vainikais ir
jai suteiktas Gailestingumo Motinos titulas. Tai reiškia, kad paveikslas
oficialiai pripažintas stebuklingu.
Šiandien lapkričio 16 d. Gailestingumo Motinos
iškilmė švenčiama visoje Lietuvoje, o Vilniuje tuo metu vyksta aštuonias dienas
trunkantys Aušros Vartų atlaidai. Ypač atlaidų metu, bet ir per visus metus,
Aušros Vartų Gailestingumo Motina gausiai lankoma; prie jos meldžiasi
vilniečiai ir nemažai piligrimų ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Latvijos,
Lenkijos bei kitų kraštų, katalikų, unitų ir stačiatikių.
Pamaldumas Aušros Vartų Gailestingumo Motinai
plačiai paplitęs Lietuvoje ir pasaulyje. Lietuvoje yra penkiolika Aušros Vartų
Motinai dedikuotų bažnyčių, JAV – penkios, Argentinoje ir Kanadoje – po vieną.
Vatikane, Šv. Petro bazilikoje, įkurta Aušros Vartų Dievo Motinos koplyčia.
1993 m., rugsėjo 4 d. popiežius Jonas Paulius II, kalbėdamas Rožinio maldą
Vilniaus Aušros Vartuose apsilankymo Lietuvoje metu, sakė to troškęs jau tada,
kai vos priėmęs popiežystės naštą, meldėsi Vatikano lietuviškoje koplyčioje.
Iš šventojo popiežiaus
Jono Pauliaus II enciklikos apie Dievo gailestingumą Dives in Misericordia
Marijai
geriausiai pažįstamas dieviškojo gailestingumo slėpinys. Ji žino jo kainą ir jo
didybę. Šia prasme ją vadiname gailestingumo Motina: Gailestingąja Motina ir
Dievo gailestingumo Motina, ir kiekvienas iš šiųdviejų titulų turi gilią
teologinę prasmę. Jie byloja apie ypatingą jos sielos, visos jos asmenybės
gebėjimą – per painius Izraelio, kiekvieno žmogaus ir visos žmonijos istorijos
įvykius įžvelgti, kaip dalijamas gailestingumas kartų kartoms pagal
Švenčiausiosios Trejybės amžinąjį planą. Minėtieji Dievo Motinos titulai kalba
apie ją pirmiausia kaip apie Nukryžiuotojo ir Prisikėlusiojo Motiną. Kaip apie
tą, kuri išskirtiniu būdu patyrė gailestingumą ir lygiai taip pat tą
gailestingumą užsitarnauja visu savo žemiškuoju gyvenimu, o ypač po Sūnaus
kryžiumi; kaip apie tą, kuri, tyliai ir neprilygstamai dalyvaudama mesijinėje
savo Sūnaus pasiuntinybėje, yra ypatingu būdu pašaukta priartinti prie žmonių
meilę, kurios apreikšti jis buvo atėjęs.
MALDA Mūsų nuoširdžiai garbinama
Gailestingumo Motina, Švenčiausioji Mergelė Marija tepadeda mums, Viešpatie,
išmelsti tavo pasigailėjimo ir visuomet gauti tavo pagalbos. Prašome per mūsų
Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą