DIENOS ŠVENTASIS - Mergelės Marijos Paaukojimas

 

Lapkritis 21 d. – Švč. Mergelės Marijos Paaukojimas – privalomas minėjimas

 

Zch 2, 14

Krykštauk ir džiaukis, Ziono dukra! Juk štai ateinu gyventi su tavimi, – tai VIEŠPATIES žodis.

 

543 metų lapkričio 20 d. Jeruzalėje buvo pašventinta Švč. Marijos Naujosios bazilika, pastatyta ant Siono kalno, priešais Šventyklos aikštę. Rytų Bažnyčios šią dedikaciją susiejo su „Švenčiausios Dievo Motinos įžengimo į šventyklą“ prisiminimu, perteikiamu kai kuriuose senuose pasakojimuose. Šis įvykis, Švč. Mergelės Marijos Paaukojimas, kaip sakoma Vakaruose, yra simbolis pasišventimo Viešpačiui, kurį Nekaltai Pradėtoji Mergelė atliko savo sąmoningo gyvenimo pradžioje. Mariją regime kaip „pilną malonės“, „amžinai trykštantį meilės šaltinį“, pašvęstojo gyvenimo pavyzdį. Būdama pavyzdys visiems krikščionims, kuriuos Krikštas pašventė Dievui susiedamas juos su Kristumi, Marija yra ypatingai sektinas pavyzdys tiems ir toms, kurie nori visu savo gyvenimu dar labiau atsiliepti į Evangelijos kvietimą, susisaistydami su Viešpačiu vienuoliniais neturto, skaistumo ir klusnumo įžadais. Ji taip pat yra pavyzdys tiems, kurie visam laikui pasišvenčia kunigystei, kad tarnautų Kristui ir Bažnyčiai.

 

Iš šventojo vyskupo Augustino Pamokslų

Argi Mergelė Marija nevykdė Tėvo valios, juk ji tikėjimu pakluso, tikėjimu pradėjo kūdikį, buvo išrinkta, kad iš jos žmonėms gimtų išganymas, buvo Kristaus sukurta anksčiau negu Kristus joje buvo sukurtas? Taip, iš tikrųjų šventoji Marija visiškai įvykdė Tėvo valią, ir dėl tos priežasties Marijai buvo svarbiau būti Kristaus mokine nei Kristaus motina; jai tikrai buvo didesnė palaima būti Kristaus mokine nei Kristaus motina. Todėl Marija buvo palaiminta, nes dar prieš pagimdydama Mokytoją nešiojo jį savo įsčiose.

 

MALDA

Viešpatie, leisk mums, mylintiems garbingąją, švenčiausiąją Mergelę Mariją ir jos užtariamiems, gauti dovanų iš tavo malonių pilnatvės. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

Komentarai