Lapkritis 21 d. – Švč.
Mergelės Marijos Paaukojimas – privalomas minėjimas
Zch 2, 14
Krykštauk
ir džiaukis, Ziono dukra! Juk štai ateinu gyventi su tavimi, – tai VIEŠPATIES
žodis.
543 metų lapkričio 20 d. Jeruzalėje buvo pašventinta
Švč. Marijos Naujosios bazilika, pastatyta ant Siono kalno, priešais Šventyklos
aikštę. Rytų Bažnyčios šią dedikaciją susiejo su „Švenčiausios Dievo Motinos
įžengimo į šventyklą“ prisiminimu, perteikiamu kai kuriuose senuose pasakojimuose.
Šis įvykis, Švč. Mergelės Marijos Paaukojimas, kaip sakoma Vakaruose, yra
simbolis pasišventimo Viešpačiui, kurį Nekaltai Pradėtoji Mergelė atliko savo
sąmoningo gyvenimo pradžioje. Mariją regime kaip „pilną malonės“, „amžinai
trykštantį meilės šaltinį“, pašvęstojo gyvenimo pavyzdį. Būdama pavyzdys
visiems krikščionims, kuriuos Krikštas pašventė Dievui susiedamas juos su
Kristumi, Marija yra ypatingai sektinas pavyzdys tiems ir toms, kurie nori visu
savo gyvenimu dar labiau atsiliepti į Evangelijos kvietimą, susisaistydami su
Viešpačiu vienuoliniais neturto, skaistumo ir klusnumo įžadais. Ji taip pat yra
pavyzdys tiems, kurie visam laikui pasišvenčia kunigystei, kad tarnautų Kristui
ir Bažnyčiai.
Iš šventojo vyskupo
Augustino Pamokslų
Argi
Mergelė Marija nevykdė Tėvo valios, juk ji tikėjimu pakluso, tikėjimu pradėjo
kūdikį, buvo išrinkta, kad iš jos žmonėms gimtų išganymas, buvo Kristaus
sukurta anksčiau negu Kristus joje buvo sukurtas? Taip, iš tikrųjų šventoji
Marija visiškai įvykdė Tėvo valią, ir dėl tos priežasties Marijai buvo svarbiau
būti Kristaus mokine nei Kristaus motina; jai tikrai buvo didesnė palaima būti
Kristaus mokine nei Kristaus motina. Todėl Marija buvo palaiminta, nes dar
prieš pagimdydama Mokytoją nešiojo jį savo įsčiose.
MALDA
Viešpatie,
leisk mums, mylintiems garbingąją, švenčiausiąją Mergelę Mariją ir jos
užtariamiems, gauti dovanų iš tavo malonių pilnatvės. Prašome per mūsų Viešpatį
Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą