Gruodis 23 d. – Šv.
Jonas Kentietis, kunigas – laisvas minėjimas
Jok 2, 14
Kas
iš to, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi tikėjimo darbų?!
Ar gali jį išgelbėti tikėjimas?
Jonas Vacienga gimė 1390 m. Kentuose prie Krokuvos 1413 m. įsirašė
į neseniai įkurtą, bet jau garsų šio miesto universitetą. Ten prabėgo visas jo
gyvenimas: universitete šventasis studijavo, po to buvo literatūros dėstytoju,
filosofijos fakulteto dekanu (1432 m.), teologijos dėstytoju. Jis taip pat ėjo
Olkušo (Olkusz), netoli Krokuvos esančios parapijos klebono pareigas.
Profesorius spinduliavo savo išmanymu, bet dar labiau meile vargšams ir
atgailos dvasia. Laikai buvo sunkūs, Lenkiją niokojo husitų karas; Jonas visada
mokėjo atjausti vargstančius ir apginti tikėjimą išlaikydamas pagarbą
prieštaraujančiajam. Jis mirė 1473 m. per Kūčias, sulaukęs aštuoniasdešimt
trejų.
Iš šventojo vyskupo Jono
Auksaburnio homilijos
Nėra
nieko šalčiau už nesistengiantį kitų išgelbėti krikščionį. Šiuo atžvilgiu tu
negali dangstytis neturtu: toji, kuri atidavė du smulkius pinigėlius (Lk 21, 2–4),
pakiltų tavęs apkaltinti. [...] Bet kas gali būti naudingas savo artimui, jei
tik nori daryti tiek, kiek pajėgia. Argi nematai, kokie tvirti, gražūs, liekni,
grakštūs ir puošnūs yra medžiai be vaisių? Tačiau jei atsitinka taip, kad
turime sodą, mieliau jame matome vaisiais aptekusius granatmedžius ir
alyvmedžius. Bevaisiai medžiai yra dėl malonumo, o ne dėl naudos; net jei jie
ir gali būti naudingi, tai labai mažai. Tokie yra žmonės, žiūrintys tik savo
naudos.
MALDA
Leisk,
Visagali Dieve, palaimintojo kunigo Jono pavyzdžiu per gyvenimą eiti
apsišarvavus šventųjų išmintimi ir pelnyti Tavo atlaidumą gailestingais
darbais. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą