Gruodis 29 d. – Šv. Tomas
Beketas, vyskupas ir kankinys – laisvas minėjimas
2Tim 2, 11-12
Jei
mes su juo numirėme, su juo ir gyvensime. 12 Jei ištversime, su juo ir
karaliausime.
Šv. Tomas jaunas įstojo į kunigų luomą ir uoliai bei
veiksmingai tarnavo Kenterberio arkivyskupijoje. Mirus arkivyskupui, karalius
Henrikas II pasiekė, kad Tomas Beketas būtų išrinktas įpėdiniu, šitaip jam
suteikdamas Anglijos primo titulą (1162 m.). Tomas labai rimtai žiūrėjo į savo
kaip naujojo Kenterberio arkivyskupo misiją. Jis paliko pasaulietinį gyvenimą,
kad visiškai pasišvęstų ganytojo pareigoms, pasiruošęs iki galo ginti Bažnyčios
teises, kurias karalius norėjo uzurpuoti. Dėl kivirčų su dvaru šventasis buvo
ištremtas dešimčiai metų, apsigyveno Prancūzijoje, Pontinjy (Pontigny)
abatijoje (1164–1170 m.), kur išgirdo vidinį kvietimą atsidėti evangeliniam
gyvenimui. Sugrįžus į Angliją, atsirado proga susitaikyti su karaliumi. Tačiau
neilgai trukus Tomo buvimas ėmė slėgti karalių. Keturi Henriko II riteriai
nusprendė „išvaduoti“ valdovą nuo įkyruolio. 1170 m. gruodžio 29 d. jie nužudė
Tomą Beketą Kenterberio katedroje.
Iš šventojo vyskupo Tomo
Beketo Laiškų
Todėl
reikia daugybės sodintojų ir daugybės laistytojų, kad Žodis sklistų po visas
tautas, reikia daug žmonių, nes kaip anksčiau tautai, turėjusiai tik vieną
altorių, reikėjo kelių mokytojų, juo labiau dabar, kai žmonių vis daugėja,
Libano malkų jau neužtenka, o deginamajai aukai nepakanka ne tik Libano, bet ir
visos Judėjos gyvulėlių. Tačiau kad ir kas būtų tas sodintojas ir tas
laistytojas, Dievas teiks pagalbą tik tam, kuris remsis Petro tikėjimu ir
sutiks su jo mokymu.
MALDA
Dieve,
tu šventajam Tomui leidai karžygiškai žūti už tiesą; jo užtarimu padėk ir mums
dėl Kristaus negailėti gyvybės šiame pasaulyje, kad ją atrastume danguje.
Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą